Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

2 sezonas. Skyrius - 4

Sveikutės, parašysiu trumpą padėką prieš pačią dalį, kad vėliau nepamirščiau.

Labai ačiū, kad beveik visos mano dalys yra sulaukusios daugiau nei 1k peržiūrų.

Be to, malonu matyti, kad istorija taip ilgai laikosi aukščiausioje vietoje Random srityje ir ji sulaukusi 75,8k peržiūrų ir 7,8k vote.

AČIŪ ir myliu jus :*

*************************

*Alishos pozicija*

-Lėlyte, tu pati nejauti ką kalbi. - palinko arčiau manęs. - Nu aš matau kaip tu žiūri į mano lūpas. - Papurčiau galvą neigdama, nors tai buvo kažkiek tiesos. - Nemeluok. - pasilenkė prie pat mano veido ir aš iš įpročio užsimerkiau. Niall lūpos buvo beveik prie pat manųjų kai pasigirdo durų rakinimas.

Greit atšokau nuo Niall per gerą metrą ir susikoncentravau į kambario duris. Pro jas įžengė Thomas.

-Baigėsi tavo penkios šlovės minutės, Horan. Kaip sekėsi jums? – atsirėmė į durų staktą.

-Gerai, gali priimti į pagrindinę sudėtį. – atsistojau nuo kėdės ir priėjau prie vaikino. Pasistiebiau prie jo ausies ir tyliai pakuždėjau. – Pakankink jį per treniruotes. – pakštelėjau į skruostą ir pasišalinau iš kambario. Prie durų mane pasitiko Hannah.

-Nu kaip? – kumštelėjo į ranką ir ištiesė kokteilį. – Nieko nebuvo daugiau nei pokalbis? – pakilnojo antakius.

-Ta prasme? – sutrikau.

-Nu jis toks karštas ir tu to neneik! – blondinė užriko suskėsčiodama rankomis. Aš tyliai nusijuokiau.

Kad tu žinotum, jog aš jį pažįstu.

-Taip, jis karštas, bet aš su Thomu. – tardama paskutinius žodžius parodžiau kabutes ir gurkštelėjau savo kokteilio. Mano gerkle nuslydo deginantis skystis. – Kas čia? – susiraukiau.

-Viskis su energetiniu. – blondinė pati gurkštelėjo savo gėrimo ir mes abi nuėjome link vidinio kiemo, nes prie to kambario buvo susigrūdimas. Visiems įdomu kokį verdiktą paskelbs Thomas.

-Alisha! –už savęs išgirdau kelis pažįstamus balsus, bet nekreipdama dėmesio ėjau toliau. Nenoriu bendrauti su žmonėmis iš praeities.

-Tave šaukia tie nauji seksualūs futbolininkai. – Hannah mane sustabdė ir apsuko. Keliasdešimt centimetrų nuo manęs stovėjo Nash, Liam ir Louis. Jų veiduose degė laimės šypsenos.

-Alisha! – visi trys puolė ant manęs ir apsupę apkabino. – Kaip mes tavęs pasiilgome per tuos du metus! – Hannah žiūrėjo į mane sutrikusi, o aš tik pavarčiau akis, nes nuo tiesos jau nebepabėgsiu.

-Kodėl tu nebandei su mumis susisiekti? – Liam papurtė mane už pečių kai visi nuo manęs atsitraukė. – Lėlyte, aš tavęs taip pasiilgau. – jis vėl stipriai mane apkabino.

-Ir tau labas, Liam. – nusijuokusi pagaliau apkabinau ir vaikiną atgal, nes tikrai atrodo labai keista iš šono.

-Galvojau, kad apsimesi, jog manęs nepažįsti. – pasiūbavome į šonus ir atsitraukėme vienas nuo kito. Aš taip ir dariau, kvailį.

-Susipažinkit, čia mano geriausia draugė Hannah. – parodžiau į droviai stovinčią blondinę greta manęs. Vaikinai pamojavo jai, o Louis ją iškart apkabino.

-Jei tu geriausia Alishos draugė, tai nuo dabar esi ir mano geriausia draugė.

-Malonu. – Hannah nusijuokė apkabindama Louis.

-Kaip sekėsi su Niall? – Nash gurkštelėjo alaus. Numojau ranka nieko neatsakydama. – Jis irgi nenorėjo ten eiti. Žinai, sena meilė nerūdija.

-Meilė? – Hannah susiraukė. – Ko aš nežinau?

-Jis mano buvęs, kai dar gyvenau Birminham buvome pora. – truktelėjau pečiais. – O jus sveikinu patekus į pagrindinę sudėtį. – greit nukreipiau temą, nors žinau, kad ryt būsiu užversta klausimais.

-Žinai mes gi kieti. - Nash trenkė sau į krūtinę. – O kaip tau čia? Be to, kad esi viena iš populiariausių merginų universitete.

-Nieko gero. Mokausi ir tiek. – gurkštelėjau savo kokteilio. Jis tikrai gerai paveikė smegenis.

*Niall pozicija*

-Lėlyte, tu pati nejauti ką kalbi. - palinkau arčiau Alishos. - Nu aš matau kaip tu žiūri į mano lūpas. – Ji papurtė galvą neigdama, nors tai buvo kažkiek tiesos. - Nemeluok. - pasilenkiau prie pat jos veido ir ji užsimerkė. Mano lūpos buvo beveik prie pat jos kai pasigirdo durų rakinimas.

Alisha greit atšoko nuo manęs gal per gerą metrą ir susikoncentravo į kambario duris. Pro jas įžengė Thomas.

-Baigėsi tavo penkios šlovės minutės, Horan. Kaip sekėsi? – atsirėmė į durų staktą.

-Gerai, gali priimti į pagrindinę sudėtį. – Alisha atsistojo nuo kėdės ir priėjo prie vaikino, o aš likau sėdėti. Mergina Pasistiebė prie jo ausies ir tyliai kažką pakuždėjusi ir pakštelėjusi jam į skruostą ir pasišalino iš kambario.

-Nu apie ką šnekėjot, peroksidini? – Thomas atsisėdo į krėslą atokiau nuo manęs.

-Tai nėra tavo reikalas. – atkirtau.

-Ji mano, todėl tai yra mano reikalas. – išsišiepė.

-Ji nepriklauso niekam. – suspaudžiau kumščius suurgzdamas.

-Nejau šitas lopas įsimylėjo mano moterį iš pirmo žvilgsnio? – nusikvatojo. – Tau nėra jokių šansų. Ji tau per gera. – prisimerkiau stipriai sukąsdamas dantis.

Aš nė trupučio nebemyliu jos, bet man nepatinka, kad ji prasidėjo su tokiu savimeila, kuris daugiau nieko, apart savęs, nemato. Nejau ji taip kankinosi dėl manęs, kad nematė koks kalės vaikas yra šitas?

-Man ji nepatinka, tik tu pats esi per prastas jai. – atsistojau nuo kėdės. – Susitiksime treniruotėje. – ignoruodamas kitus jo žodžius išėjau iš kambario.

Nekenčiu tokių savimeilų.

***********************************************

Gal būt nuomonių ilgų galiu sulaukti? :*

With love Horan_Princess_69 <3