Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

3 sezonas. Skyrius - 10

Iš anksto atsiprašau jei bus klaidų :)

*Alishos pozicija*

-Tikriausiai man Harry atvežė daiktus, kurių prašiau. - Kamila pakilo nuo lovos ir nuėjo į koridorių, o aš likau sėdėti svetainėje viena, nes nenoriu jam teisintis kodėl mano akys tokios paraudusios.
Atrodė viskas susitvarkė per tuos du metus, jausmai išblėso, stojo gyvenimas į savas vežias, bet aš klydau. Visus jausmus paslėpiau giliai savo širdyje ir įtikinau save, kad viskas gerai. Stengiausi dirbti kuo daugiau, kad negalvočiau apie tai ir nepulčiau į depresija dar labiau. Kam reikėjo save apgaudinėti? Tai nedavė nieko gero.
Sėdėjau keletą minučių malonioje tyloje kai pasigirdo, kaip užsidaro buto durys ir artėja  vieno žmogaus batų garsas, kaip Harry.
-Kur palikai Kamila? - greit pakilau nuo sofos ir pradėjau grūsti suknelę į dėžę, kad jis nepamatytų jos.
Harry, mano ir Niall skyrybos, buvo irgi didelis smūgis, jis išgyveno kaip ir aš, todėl nenoriu grąžinti bent jam tų prisiminimų.
-Ji su Harry virtuvėje. - Greit išsitiesiau kaip styga ir pasukau veidą į svetainės įėjimo pusę.
-Ką tu čia suknistai veiki? Ko nori iš manęs? - kelis kartus greit sumirksėjau ir nusekiau Horan žvilgsnį, nukreiptą į visus vestuvių akcentus. Jis neturėjo to pamatyti. Neturėjo.
-Taip ir maniau, kad tu kažką išsaugosi. - jis priėjo prie sofos atlošo. - Tavo butas labai jaukus. Gražiai įsikūrei.
-Ko čia atėjai? Ką primelavai Kamilai, kad tave įleido? Išvis iš kur žinai, kur aš gyvenu?! - su kiekvienu klausimu mano balso tonas vis aukštėjo.
-Harry atvežė mane. - jis truktelėjo pečiais ir nusišypsojo. - Noriu su tavimi pasikalbėti.
-Neturime apie ką. - stengdamasi suvaldyti drebančias rankas kroviau daiktus į dėžę. - Tu man miręs.
-Alisha, aš rimtai noriu su tavimi pakalbėti. - Niall lėtai apėjo apie sofą, link manęs, ir tik tada pamačiau kažką jo rankoje.
-Gerai, sakyk greitai ko nori. - padėjau viską ką laikiau rankose ir susikoncentravau į Horan. - Klausau.
-Noriu, kad ji būtų irgi toje dėžėje, kurios turinio tikriausiai irgi nekenti, kaip ir manęs. - Blondinas ištiesė nuotrauką. - Imk. - žiūrėjau į jo rankoje laikomą rėmelį.
Atsimenu šias nuotraukas. Aš su Kamila dar jas išrinkome, kad jos būtų Harry bute prie visų jo draugų nuotraukų. Pamenu, jog kitoje pusėje rašiau palinkėjimą.

*** Prisiminimo pradžia****

-Kaip tau? - Kamila išspausdino nuotraukų koliažą savo foto studijoje ir ištiesė man.
-Man labai patinka, bent viena normali nuotrauka Harry lentynoje. - nusišypsojau nuo stalo imdama raudonos spalvos rašiklį.
-Ką darysi? - Kami atsisėdo greta manęs.
-Užrašysiu frazę, po kažkiek metų kai iššims Harry nuotrauką ras ją. Tikiu ji tiks ir man su Niall ir jums. - palinkau prie stalo galvodama išradinga frazę.
-Tu tokia sentimentali. - greit palinksėjau ir surangiau trumpa frazę: "Visos meilės istorijos yra gražios, bet mūsų man mėgstamiausia."
-Man ji labai patinka. - mergina nusišypsojo perskaičiusi ją.
-Ką čia daro, gražiausios merginos pasaulyje, iš kurių viena mano sužadėtinė? - už manęs staiga atsidūrė Niall apkabindamas per kaklą.
-Padarėme nuotrauką Harry į kolekciją. - parodžiau Niall ją ir apsukau kita puse. - Ir užrašiau kelis žodžius.
-Man irgi mūsu meilė yra gražiausia. Myliu tave. - Blondinas perskaitęs užrašą pabučiavo man i viršugalvį.

***Prisiminimo pabaiga***

-Kas tau ją davė? - griebiau iš jo rankų tą nuotrauką.
-Pas Harry bute ji buvo. Manau, nori turėti. Tau gi ji labai patiko, kaip ir užrašas kitoje pusėje.
-Tu prisimeni. - nusišypsojau, bet staiga surimtėjau. - Ji vis tiek nebeturi reikšmės. Ta frazė nieko verta jau.
-Kodėl taip manai?
-Niall, aš tiesiog tai žinau. Geriau būtų, kad tu išeitum, viskas tarp mūsų buvo jau senai baigta, mes esame du svetimi žmonės. - padėjau rėmelį ant stalo ir uždariau dėžes.
-Bet Alisha...
-Jokių, bet, prašau išeik. - atsisėdau ant sofos nusukdama jam nugarą ir nuleidau galvą, leisdama kelioms ašaroms nukristi ant mano sportinių tamprių.
Jaučiau, kad jis dar norėjo kažką sakyti, bet pasidavęs išėjo iš svetaines ir po keliu akimirkų garsiai nuskambėjo buto durų trenksmas.
-Alisha. - Į kambarį įėjo Harry, bet aš tik papurčiusi galvą atsistojau nuo sofos ir tiesiu taikymu nuėjau į miegamąjį ten užsirakindama.

*Niall pozicija*

-Jokių, bet, prašau išeik. - Alisha atsisėdo ant sofos nusukdama man nugarą ir nuleido galvą. Žinojau, kad ji dabar pravirks, taip gerai ją pažįstu. Žiojausi jau norėdamas prašyti, kad ji neverktų, bet greit užsičiaupiau ir greitu žingsniu išėjau iš buto dar prasilenkdamas su Harry.
Su Stipriu trenksmu uždariau buto duris ir atsisėdau ant laiptinės laiptų, nulenkęs galvą įvėliau pirštus į plaukus.
Padariau klaidą per greit jam pasipiršdamas. Tai turėjo būti po ilgesnio tarpo draugystes ir viskas gražiai, ne kaip tąkart.

****Prisiminimo pradžia****

-Man iškilo klausimas. Kaip manai, tu esi subrendusi vestuvėms, šeimai ir vaikams? - Alisha atsisuko į mane nustebusi.
-Gal būt. Niekada neįmanoma pasiruošti tokiems dalykams, kaip vestuvėms, o tuo labiau vaikams. - truktelėjo pečiais.
-O aš manau, kad jau esame subrendę tam, mums jau po dvidešimt vienerius metus. - nulenkęs galvą ir žiūrėjo į savo striukės kišenę, kurioje buvo nedidelė dėžutė su žiedu.
-Niall, kodėl tu manęs to klausi?
-Net nežinau kaip pradėt. - greit atsistojau nuo suoliuko ir atsisukau į ją. Jei dar delsiu tikrai nepasiryšiu.
-Niall, ką tu čia darai? Nesuprantu. - Alishos akys išsiplėtė, kai priklupau ant vieno kelio.
-Alisha, žinai, kad aš nesu romantikas ir nieko mielo nesugalvosiu pasakyti, bet noriu paklausti tavęs labai svarbaus klausimo, ar tekėsi už manęs? - pakėliau galvą į lėlytę ir iš kišenės ištraukęs dežutę, ją atidariau.
Mažutė užsidengė delnu burną ir tyliai sukūkčiojo. Nesitikėjau tokios jos reakcijos, nes šiuo metu nebežinau ką galvoti, ar ji džiaugiasi ar ne.
-Alisha, viskas gerai?. - palenkiau galvą pažiūrėdamas Alishai į akis.
Ji greit palinkėjo ir parklupusi ant kelių, priešai mane, stipriai apkabino, o mano rankos greit atsirado aplink jos liauną liemenį. Tikriausiai kitiems mes atrodome kaip idiotai, bet tokios akirmirkos neįmanoma kitaip įsivaizduoti.
-Taip, sutinku. - Tyliai pakuždėjusi pabučiavo man į skrusotą.
Na, Joe, dabar ji tikrai nebus tavo.

***Prisiminimo pabaiga***

-Horan tu kvailys. - atsistojau nuo laiptų ir lėtai pradėjau leistis žemyn. Prižadėjau Kamilai kad išeisiu jei Alisha paprašys. Taip ir nutiko.
Nebeturiu čia ką veikti.

nuomoniu :*