Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

2 sezonas. Skyrius - 44

*Alishos pozicija*

Mūsų automobilis sustojo prie milžiniško, dangų remiančio, "Manson Places" viešbučio įėjimo.  Prie automobilio atbėgęs portje atidarė mano duris ir pasitraukė, kad galėčiau išlipti.
-Labas rytas, panele, sveika atvykusi į Manson Places viešbutį. - portje šypsojosi kiek tik galima, bet ši šypsena dirbtina, kaip ir daugelis aplinkui.
-Sveiki. - šyptelėjau jam ir nuėjau pasiimti daiktų, bet jau nebuvo nė vieno lagamino, o dėstytojas Alperen ėjo link įėjimo.
-Nedraugiškas tavo dėstytojas kažkodėl. - Nusikvatojo Joe, iš kažkur atsiradęs prie manęs, ir pasitvarkė pilką kostiumo švarką.
-Jis dėstytojas ir neprivalo būti mano draugas. - pavarčiau akis ir kuo greičiau įėjau į vidų, nes lauke vis dar liko ir pūtė žvarbus vėjas, o aš vilkėjau tik marškinukus ir suplyšusius džinsus. - O tu? Kaip atsidūrei tokioje vietoje?
-Atlieku praktiką. Baigęs dizainą sugalvojau imtis kažko rimtesnio ir patraukiau į vadybą. - Joe sustojo prie administracijos stalo. - Duok Furtado kambario raktą ir liepk, kad nuneštų jos lagaminą. - parodė į mano bagažą ir visas įvilktas pasirodymo aprangas, kurios buvo netoli registracijos. - Palydėčiau, bet turiu dirbti savo darbą. Tavo aukštas septintas, o dėstytojo apartamentai to aukšto gale 634. - ištiesė kambario raktą - kortelę su 621 numeriu ant jos.
-Nieko tokio. - šyptelėjau paimdama raktą iš jo rankų. - Tai aš jau eisiu. Sėkmės darbe. Iki. - praėjau pro Joe, link lifto.
Ilgai netrukus buvau jau prie savo apartamentų durų. Su kortelės pagalba atsidariau duris ir įėjau į apartamentus. Mane pasitiko didelė svetainė su balkonu, per kurį matėsi Elžbietos bokštas ir kiti svarbiausi Londono objektai. Kairėje didelis miegamasis, su karališka lova ir vonia. Dešinėje drabužių spinta su milžinišku veidrodžiu. Apartamentai gal būt mažesni nei Santa Monicoje, bet žymiai prabangesni.  Jei galėčiau, visada gyvenčiau skirtinguose viešbučiuose, nes kiekviename viešbutyje yra vis kitokia aplinka ir kai kuriuose galima jaustis kaip namuose, pavyzdžiui šiame.
Pasiėmiau lagaminą, kuris jau buvo apartamentų koridoriuje, ir nusitempiau link drabužių spintos. Neskubėdama kroviau visus daiktus kai suskambo viešbučio telefonas.
Numečiau švarką ant lovos ir nuėjau prie telefono.
-Klausau.
-Sveiki, - pasigirdo malonus administratorės balsas. - su jumis nori pasikalbėti mūsų viešbučio vadybininkas Joe Sugg. Galiu sujungti?
-Taip. - atsisėdau ant lovos krašto.
-Sveika dar kartą. Netrukdau? - po kelių signalų išgirdau Joe balsą.
-Ne, kroviausi daiktus iš lagamino. Kažko gal būt norėjai? - sukau viešbučio lankstinuką, kuris buvo ant tualetinio staliuko.
-Galvoju gal nori pavakarieniauti kartu mieste ir prisiminti senus gerus laikus? Na, jeigu nesi užsiėmusi treniruotėmis ir panašiai.
-Mielai pavakarieniaučiau. - šyptelėjau į telefono ragelį. - Kiek žinau šiandien nebus treniruotės man, tai esu laisva.
-Tai gerai tada. Septintą lauksiu tavęs vestiniulyje.

* Niall pozicija *

Sėdėjau su Harry svetainėje ir abu gerdami alų stebėjome futbolo varžybas. Žiūrėjau į ekraną, bet niekaip negalėjau susikoncentruoti į žaidimą, vis galvojau, kad turėjau palydėti Alishą link skrydžio, nes dabar esu įsitikinęs, kad ji ant manęs pikta ir nesikalbės net grįžusi į Hamptoną. Tačiau aš irgi esu kažkiek piktas. Ji išvažiavo su treneriu, "Raumenų Kalnas" dėl kurio visos studentės alpsta, ir dar pasakė, kad galiu būti ramus. Ne, negaliu būti ramus.
-Nori pasakysiu naujieną? - Harry užsivertė alaus butelį.
-Nemanau, kad tu tokių turi. - susikėliau kojas ant stalo.
-Patikėk turiu. Dar ir kokių. - pasiėmė telefoną ir ieškojo kažko nuotraukose. - Spėk kas ją padarė. - ištiesė man prieš nosį telefoną su nuotrauka.

-Čia tas gaidys Sugg? - susiraukiau, o Harry lėtai palinksėjo. - Ir ką tu man tuo nori pasakyt? Ar čia šiaip nuotaiką gadini suradęs to nuotrauką?
-Spėk kas šią nuotrauką padarė ir jei atspėsi, tu tikrai pasiusi. - išsišiepė, kad net jo skruostuose pasirodė duobutės.
-Sakyk tik. - suurzgiau.
-Alisha. Ji apsistojusi viešbutyje, kurio vadybininkas yra Joe ir jis ją vežė nuo oro uosto į viešbutį. - užrakinęs telefoną padėjo jį ant stalo.
-Juokauji. - dirbtinai nusikvatojau, bet jis tik papurtė galvą.
-Kamila man pasakė, nes jai Alisha atsiuntė šitą nuotrauką prieš keletą valandų, o aš slapta persisiunčiau ją ir jei ji sužinos, užmuš mane. - žiūrėjau į Styles nemirksėdamas ir sulaikęs kvėpavimą. - Žiūriu tu visai ramiai reaguoji.
-Man reikia bilieto į Londoną. - greit atsistojau nuo sofos ir pradėjau ieškoti kompiuterio.
Užmušiu jį net nesudvėjojęs.
-Nusiramink. - Harry sekė paskui mane į mano miegamąjį. - Tau treniruotės ir tu negali visko metęs vykti į kitą žemyną.
-Galiu. - suradęs kompiuterį įsijungiau pirmos skrydžių bendrovės tinklalapį.
-Ne. - Harry atėmė iš manęs kompiuterį.
-Atiduok!
-Ne! Paklausyk! Čia jo darbas ir nieko nėra tarp jų! Nebūk paranojikas! - padėjo loptopą ant stalo ir atsisuko veidu į mane. - Išsiaiškinsi kai grįš kitą savaitę.
-Per tą savaitę jis ją iškrušti gali dešimtis kartų! - nuo mano žodžių Harry tik pradėjo garsiai juoktis.
-Nejuokauk. Ji tau neduoda, todėl tikrai neduos kitam. - atsisėdo greta manęs. - Todėl dabar nurimk, o jei ką nors dar sužinosi, tada galėsi važiuoti. Aš tau pats bilietą nupirksiu ten.
-Gerai.

Šį kartą be intrigos, bet vėl suku varkes...chi chi chi...

NUOMONIŲ, MAŽELĖS ♡♡♡♡

P.S Atsiprašau, kad gal būt buvo menkų klaidelių, bet atsibodo jau gal 10 kartų skaityt tą patį dailinant dalį :)