Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

2 sezonas. Skyrius - 46

*Alishos pozicija*

Žingsniavau su Joe po, naktiniais žibintais apšviestą, parką, nes buvo pakankamai geras oras, palyginus su pavakare ir abu nenorėjome eiti savais keliais. Žmonių parke beveik nebuvo, tik vaikščiojo viena vidutinio amžiaus pora su, nedideliu, juodos spalvos, pekinuku.
-Gal būt norėtum ryt papietauti kartu?
-Nežinau kada man treniruotė baigsis, bet jei kas, mielai. - Šyptelėjau ir susikišau rankas į paltuko kišenes.
-Gerai, aš tau paskambinsiu ryt į viešbučio numerį. Nešalta tau? - Papurčiau galvą, kai jis apkabino mane per pečius.
-Viskas gerai, tik truputėlį nepatogu su aukštakulniais vaikščioti.
-Tai gal tave jau parvežti į viešbutį? - Joe sustojo, priversdamas mane padaryti tą patį. Linktelėjau sutikdama ir jis pasakęs, kad turi tada kai kam paskambinti, nuėjo toliau nuo manęs, o aš nužingsniavau link, netoliese esančio, tiltelio. Atsirėmusi į turėklą pakėliau akis į dangų, kuriame driekėsi milijonai žvaigždžių  ir didelis mėnulis, ir giliai įkvėpiau žvarbaus žiemos oro į plaučius.
Iš vienos pusės jaučiuosi paleistuvė, nes Joe nesakau apie Niall, bet tuo pačiu metu, galiu save pateisinti, nes su Horan mes kaip ir nesame pora ar kažkas daugiau, todėl aš galiu būti su kuo noriu. Tokia kėbli situacija.
Dabar daryk ką nori ir su kuo nori ir niekam nepasakok, o kai grįši į Hamptoną viskas grįš į senas vėžias. Pakišo, kaip visada, neprotingą, bet viliojantį pasiūlymą, pasąmonė.
Taip, taip ir padarysiu. Kodėl aš privalau save stabdyti dėl nepastoviojo Niall ir lakstyti paskui jį, kaip koks šuniukas?
-Automobilis bus aikštelėje, netoliese, už kokių penkių minučių. - Prie manęs grįžo Joe ir atsirėmė į turėklą, greta.
- Gerai tada. - linktelėjau nuleisdama galvą į paltuko užrišimą.
-Man vis iš galvos neišeina tie mūsų nemalonūs susitikimai prie tavo mokyklos. 

**** Prisiminimų pradžia ****

-Sveikas. - šyptelėjau pusė lūpos. - Kodėl tu čia? - sukišau rankas į palto kišenes.
-Na, man labai keista buvo kai tu tiek laiko man neatsakei. Gal būt numerį pasikeitei? - papurčiau galvą.
-Aš viską sužinojau kas vyko tarp tavęs ir Josephine, todėl nelabai noriu palaikyti ryšių. Eime, Kamila. - pasiėmiau ją už parankės ir vedžiausi toliau nuo Joe.
-Nesupratau, Alisha, palauk! - jis pasivijo mus ir užstojo kelią. - Kas tau ką papasakojo, kad dabar manęs nekenti?
-Niall. Niall viską papasakojo.
-Jis meluoja, nes pavydi man tavęs. - suskėsčiojo rankomis.
-Man nerūpi. - patūmiau jį, bet Sugg sugavo mane už riešo.
-Ne. Nestumdysi manęs. - papurtė galvą. - Nepamiršk, kad Horan nėra, todėl tu nesi dabar įpantingai saugi, jis tavęs neapsaugos. - Greit sumirksėjau nesuprasdama. - Kai bus tamsu nevaikščiok viena, mieloji. - paleido mano riešą ir nuėjo nuo mokyklos.

---------

-Sveika. - Joe prabilo priartėjęs prie pat manęs.
-Ten Sugg? - dar girdėjau kaip Niall suurgia kai jau patraukiau telefoną nuo ausies.
-Ko tau reikia? - sumurmėjau. Iš po vakar jo grąsinimo nebesijaučiu drąsiai.
-Nieko, šiaip važiuojame papietauti. - patrūkčiojo pečiais.
-Nenoriu. - papurčiau galvą. - Aš turiu reikalų.
- Nejau tu nebenori su manimi bendrauti po tokio nereikšmingo incidento? - sutriko.
-Nelabai.
-Sugg, pasitrauk nuo jos. - už savęs išgirdau kažkur jau girdėtą balsą. Pasukau galvą, o ten stovėjo Justin su dar keletu draugų.
-Kas jūs tokie? - suprunkštė Joe.
-Tie, kurie dabar saugos Alishą kol Niall negali. - vienas tamsiaplaukis suspaudė kumščius ir žengė žingsnį atsidurdamas greta manęs.
-Aa pakalikai? Ar kaip jūs vadinatės? - pasityčiojo. Nemaniau, kad Joe toks.
-Alisha, eik į automobilį ir važiuok namo. - Justin įsakė man ir aš linktelėjusi greit nuėjau link automobilio ir atsisėdusi į jį prisiminiau, kad kalbėjau su Niall.
-Niall tu dar čia? - sumurmėjau pasirėmusi į vairą ir žiūrėjau į vaikinus kieme.
-Viskas gerai? Tai buvo Joe? Tau jis kažką padarė? - Niall užvertė mane klausimais.
-Jo ten buvo jis,  bet atėjo Justin su kitais vaikinais.
-Spėjo. - atsiduso iš palengvėjimo. - Ką jie dabar daro?
-Šnekasi. - ir su mano žodžiais Justin trenkė Sugg. - O dabar Justin trenkė Joe ir... - užsidengiau ranka burną pamačiusi kas vyksta toliau.
-Ir? Kas yra?
-Jie jį talžo be pasigailėjimo! Niall, jie jį užmuš! Aš negaliu to leisti!- surikusi iššokau iš automobilio, bet prieš mane išlindo tas tamsus vaikinas.

**** Prisiminimų pabaiga ****

-Aš maniau, kad tave tada Justin ir kiti užmuš. - perbėgau pirštais per plaukus.
-Kaip matai nemirtingas aš, bet ir buvau to nusipelnęs, pats ne ką gražiau kalbėjau su tavimi.
-Kaip ir sakiau, viskas, pamirštam, kas buvo, pražuvo. - atrėmiau galvą į jo petį, o jo ranka apsivijo mano liemenį.

Ho ho ho... grįžau ir vėl be intrigos :/
Kitoje turėtų būti daugiau veiksmo ;)
NUOMONIŲ ♡