Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

Skyrius - 60

Nuotraukoje Volteris

*Alishos pozicija*

-Nemanau, kad tai gera mintis, esu po egzamino tokia nerviškai išsekusi, kad man jokia parodomoji futbolo treniruotė neįpūs jėgų. - kritau nugara ant lovos.
-Nu, Alisha! Tu žinai kiek ten karštų vaikinų bus?! - Ema lyg beprotė suspigo į telefono ragelį.
-Nu tipo be manęs niekas negali eiti? - atsidusau.
-Na, Kamila eis su Harry, Eleanor išvažiavo nesenai apžiūrėti universiteto į Londoną, Sophiai PMS, tai ji pikta kaip širšė, o kiti vaikinai, neskaitant Jack, kuris nekenčia futbolo, žais ten.
-Kelintą? - atsisėdau pasiduodama, nes žinau, kad ji man nebeduos ramybės kol nesutiksiu.
-Už valandos. Varai? - Ema sukrykštavo it mažas vaikas.
-Mhm...
-Gerai! Tada aš būsiu už gerų 20 miničių pas tave ir jau būk susiruošusi. - viską greit supyškinusi numetė ragelį ir man nieko kito neliko, kaip eiti susiruošti į tą parodomąją treniruotę.
Kažin ar ten Niall bus? Nes kaip žinau jis pagrindinis puolėjas (jei toks vpš yra, nes aš nesigaudau futbole, mano life yra krepšinis :D).
Alisha, tu tiesiog šauni mergina. Sumurmėjo mano pasąmonė. Išvis ko jis man rūpi, kai mane pamiršta dažniau nei savo visus auskarus įsiverti?

*Niall pozicija*

Jau buvau nepertoliausiai Alishos namų, kai staigiai sustojau.
Kodėl aš turiu čia lakstyti paskui ją? Pati parašys arba paskambins pirma. Nesiruošiu nusileisti, nors ale esu dėl visko kaltas. Nė velnio. Aš turėjau kitų reikalų.
Lėtai apsukau automobilį ir važiavau link sporto centro, kuriame turėčiau būti už dvidešimt minučių. O aš galiu truputėlį vėluoti, nes išvis galėčiau ten neiti. Vis tiek, jau turiu vietą geriausiame sporto universitete.
Sustojau aikštelėje ir pasiėmęs sportinę tašę nuėjau link persirengimo kambarių. Mašinų aikštelėje  buvo pakankamai daug. Tikriausiai bus nemažai universitetų atstovų, kurie ieškosi sau mokinių.

*Alishos pozicija*

-Tikiuosi bus dar gerų vietų. - sumurmėjo Ema kai jau žingsniavome link stadiono.
-Kamila sakė užėmė mums vietas, tad neverk. - įsimečiau telefoną į švarko kišenę.
Niekaip nesuprantu kodėl sugalvojo treniruotę daryti lauke, kai dar nėra baisiai šilta, nors yra ir vidinė salė. Vis gi dar tik kovas!
-Sveikas. - apsikabinau pasisveikindama tik su Harry ir atsisėdau greta jo, nes Kamilą jau mačiau egzamine. - Spėjom? - Harold linktelėjo.
-Niekaip keli nepersirengia ir tarp jų faktas, kad yra Louis ir Liam. Vėl tikriausiai daro kokias nesąmones rūbinėse. - tyliai sukikenau prisimindama praeitą jų išdaigą, kai visas spinteles apklijavo tualetiniu popieriumi pasinaudodami super klijų pagalba.
-Čia gi tipiniai Tommo ir Payne. Jie ramiai nesugeba. - pavartė akis Ema. Atrodo turėtų būti laiminga, kad aš ėjau su ja, bet vis tiek nepatenkinta kažkuo.

------------

-Ne, aš ant jo pykstu. - atsistojau nuo kėdės pasibaigus treniruotei.
-Nu ble jis dabar stovi ir žiūri į tave. Tai tikrai nekaip atrodo. - sumurmėjo Kamila. Taip, jaučiau Niall susmeigtą žvilgsnį į mane visą laiką, bet, ne, aš ant jo pykstu, kad mane pamiršo.
-Man nerūpi. - žengiau žingsnį žemyn laiptais, tačiau koja, įrėminta įtvare, kažkur užsikabino ir aš vos nenukritau nuo laiptų, bet mane kažkas sugavo.
-Atsargiau. Kitą kartą galiu nepasitaikyti tavo kelyje. - tai buvo kažkoks vaikinas. Tikrai nevietinis.
-Įtvaras už kažko užsikabino. - susigėdusi užkišau plaukų sruogą už ausies.
-Mačiau. Aš Volteris. Atvažiavau iš Londono sporto universiteto su vienu iš mokytojų. - ištiesė ranką, kurią aš paspaudžiau.
-Alisha. Matau, kad esi ne vietinis. - šyptelėjau.
-Kas tu toks, kad lįstum prie mano merginos? - prie manęs atsirado Niall, o nuo jo akivaizdžiai sklido pyktis.
-Jei ne jis, būčiau nusiridenusi nuo laiptų. Plius mes susipykę. - pasitraukiau vienu žingsniu nuo jo, bet Niall vėl mane prisitraukė.
-Tikiuosi daugiau prie jos tavęs nepamatyti universiteto berniuk. - Horan sugriežė dantimis ir nusivedė mane laiptais žemyn. - Ką čia išdarinėji?
-Neaiškink. Darau ką noriu. - suurzgiau.
-Ne, tu nedarai ko nori. - Horan nusikvatojo pašaipiu juoku lyg aš negalėčiau nieko padaryti.
-Stebėk. - giliai įkvėpiau. - Aš skiriuosi su tavimi, Horan.
-Ką tu pasakei? - jo akys pajuodo lyg naktis, o žandikaulis įsitempė tiek, jog atrodo toks aštrus, kad į jį būtų galima įsipjauti.
-Skirybos. - pakartojau ir Niall greit sugriebė mane už žandikaulio. - Paleisk. Man skauda.
-Dar kartą tai pasakyk užmušiu ir tave, ir visus bernus su kuriais pamatysiu. Supratai? - Bijojau jam kažką pasakyti. - Aš klausiu ar supratai? - linktelėjau pasiduodama.

**********

Tokia netikėta dalis :3

Laukiu nuomonių. Be jų nebus naujos dalies.

P.S Istorija jau eina į pabaigą. :)

With love An Irish wife ❤