Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

2 sezonas. Skyrius - 28

*Alishos pozicija*

-Aš ne Niall, mažute. - prie ausies išgirdau duslų balsą, kuris privertė mano kūną išsitempti.
-Thomai, ką tu čia darai?! Išvis, kaip tu čia atsidūrei?! - greit atšokau nuo vaikino atsisukdama į jį ir vos nenukritau nuo lovos. Thomas buvo susivėlęs, jo akys paraudusios, o nuo pačio tvelkė stiprus alkoholio ir cigarečių tvaikas.
-Iš Nash nuvogiau kambario raktą. Atėjau pas tave, žinau, kad esi viena. - jis timtelėjo mane po savimi ir visu svoriu užgulė.
-Niall yra kitame kambaryje. Jis čia ateis išgirdęs balsus. - sumurmėjau drebančiu balsu.
-Jis per savo knarkimą nieko negirdi. - Thomas nusikvatojo ir lenkėsi prie mano kaklo kai aš garsiai suklikau.

- Nerėk kaip laukinė. - jis savo dideliu delnu uždengė mano burną. Pradėjau stipriai po juo muistytis. - Nenorėk, kad surisčiau, o aš tai greit galiu padaryt. - Thomas atsisėdo ant mano liemens vis dar laikydamas ranką ant burnos. - Aš patrauksiu ranką, o tu neišleisi nė garselio. Supratai? - linktelėjau. Thomas lėtai patraukė ranką, nenutraukdamas akių kontakto su manimi. Jis rūkė žolės, taip rūkė.
-Niall!!! - garsiai suklikau jam tik patraukus ranką, bet greit pasigailėjau, nes jo delnas susidurė su mano skruostu.
-Sakiau suknistai nerėk. Matai, ką turėjau per tave padaryt. - suurzgė. - Uh, kaip kartais mane erzina, tas tavo maištavimas. -gulėjau užsimerkusi, pasukusi veidą į sienos pusę ir stengiausi nesukūkčioti dėl diegiančio skausmo skruoste.
-Išgirdau kaip tu šaukei mane, kas nuti... - prasimerkiau išgirdusi Niall balsą. Vaikinas stovėjo susmeigęs žvilgsnį į Thomo nugarą ir tada nuleido žvilgsnį į mane. Nebegalėjau sulaikyti verksmo, todėl garsiai sukūkčiojau. Horan lyg vijurkas atsirado prie lovos ir nutempė nuo manęs Thomą. - Sakiau, kad trečia kartą tavęs nepasigailėsiu. - Blondinas jį parvertė ant žemės ir pradėjo talžyti. Žiūrėjau į piktą Niall ir mano galvoje iškart šmestelėjo prisiminimas kaip jis, mano namuose, talžė Joe.

****Prisiminimo pradžia****

Atrakino duris ir jas pravėręs net neleido Joe pratarti nė žodžio, o vožė iš kumščio į veidą. Mano lūpas paliko garsus klyksmas ir aš lyg vijurkas atsiradau prie durų, kaip ir visi žmonės buvę šiuose namuose.
Nepraėjo nė kelios sekundės o Niall jau parvertęs Joe trankė jį kaip bokso kriaušę. Vaikinas net nespėjo atsigauti po vieno smūgio, kai jau gaudavo kitą.
-Niall! Po velniais! - Louis ir Liam puolė ant jų ir  sunkiai patraukė blondiną nuo Sugg.

****Prisiminimo pabaiga****

Papurčiusi galvą nuvydama mintis ir greit nulipau nuo lovos.
-Niall, pakaks. Prašau. - bandžiau jį patraukti nuo Thomo. - Prašau nustok, jam jau pakaks. - Niall rankos nusviro ir jis trumpam pažvelgė į mane, bet greit grįžo prie Thomo.
-Staigiai dingsti iš čia. -pašokęs nuo žemęs, pagriebė jį už palaidinės ir ištempė iš kambario.
Drebančiom rankom įjungiau miegamajame šviesą ir atsisėdau ant lovos krašto. Nežymiai krūptelėjau išgirdusi kambario durų trenksmą. Žiūrėdama į žemę žaidžiau su savo pirštais.
Niekada man nebuvo įtikinama, kad buvęs vaikinas gali taip pasielgti, bet pasirodo gali ir visą tai patyriau savu kailiu.
Nepasakyčiau, kad jaučiuosi žiauriai sužlugdyta, nes jis manimi nepasinaudojo, bet buvo skaudu dėl smūgio į skruostą. Man jis tiesiog degė.
-Imk, taip skruosto neskaudės. - prieš savo akis išvydau į rankšluostuką įsuktą ledą.
-Ačiū. - tyliai padėkojusi pridėjau ledą prie žando ir toliau stebėjau žemę.
-Maniau, kad grįžo Allison, todėl nėjau žiūrėti, jei būčiau žinojęs, kad čia tas, būčiau iškart atėjęs. Aišku, man buvo įtartini tie nerangūs žingsniai, bet nepagalvojau.  - Niall atsisėdo greta manęs.
-Viskas gerai. Kas buvo, tas pražuvo.
-Parodyk. - Niall pakėlė mano galvą už smakro ir patraukęs ledą nuo skruosto jį įdėmiai apžiūrėjo. - Raudona, bet rytoj neturėtų nieko būti. - pridėjo atgal ledą prie skruosto šyptelėdamas. - Šiandien Nash galės miegoti už durų, nes raktas pas mane. Manau, turėtum eiti miegoti, nes dabar jau po dvylikos. - atsistojo nuo lovos. - Jei kas šauk. - mirktelėjo, o aš nežymiai linktelėjau. - Labanakt.
-Niall. - sustabdžiau jį. - Gal gali pasilikti? - tyliai paklausiau nuleisdama galvą. Nemaniau, kad pati pasiūlysiu likti vienoje lovoje. - Bet jei nenori gali nelikti.
-Gerai, jei nori, pasiliksiu, bet jei reiks, tu bėgsi aplink viešbutį dešimt kartų, o ne aš. - nusijuokęs krito veidu į lovą.
-Bet aš nesuprantu trenerių logikos. Mums visiems yra 18-21 metai ir mes negalime miegoti vienose lovose be jokių bausmių, bet gyvename vienuose viešbučio numeriuose. Kaip kokioje vidurinėje mokykloje. - susikėliau kojas ant lovos.
-Jie mokytojai, jų logikos niekada, niekas nesupras. - truktelėjo pečiais palysdamas po antklode. - Tavo lova patogesnė nei mano. Kodėl panoms visada viskas geriau?
-Nežinau. - padėjau rankšluostėlį ant palangės ir atsiguliau į savo lovos pusę. - Labanakt, Niall.
-Labanakt, lėlyte. - jis atsisveikinęs išjungė stalinę lempą.

-Kelkitės, balandėliai! Už dvidešimt minučių turim būt foje! - Allison garsiai suriko man prie ausies. Sunkiai pramerkiau užmiegotas akis ir pažvelgiau į blondinę.

Ji jau buvo pasidažiusi, susirišusi plaukus ir apsirengusi sportine apranga. -Jūs kelkitės, o aš einu papusryčiauti. - ji greit dingo iš kambario. Pasukau galvą į kitą pusę. Niall buvo prie pat manęs, bet neapsikabinęs.
O tu to labai norėjai. Pasišaipė mano smegenys.
-Niall, kelkis. - pajudinau jį, bet Horan net nesureagavo. - Horan, kelkis! - surikau pusbalsiu, bet ir tai nesuveikė.
Pasidaviau ir daugiau nežadinau jo. Išsiropščiau iš lovos ir pasiėmusi sportinę aprangą greit persirengiau, susirišau plaukus į dvi prancūziškas kasytes.

Nesidažiau, nes vis tiek laukia sunki treniruotė ir mano makiažo pastangos nueitų veltui.
-Niall, kelkis. - atsisėdau ant lovos krašto ir stipriai pakračiau jį. Horam akys greit prasivėrė ir susikoncentravo ties manimi. - Liko dešimt minučių iki aštuonių. Kelkis ir renkis. - Atsistojau nuo lovos ir pasiėmiau savo sportinius batus. Niall žiūrėjo į mane ir šypsojosi. - Kodėl taip žiūri į mane? - sutrikau.
-Nieko, tik šiandien gražiai atrodai. Tokia miela be makiažo. - susiraukiau dėl jo mielumo. - Nesiraukyk, o geriau ačiū pasakyk. - mirktelėjo. Jam kažkokia gera nuotaika šiandien. Per daug gera.
-Ačiū, tikriausiai, o dabar kelkis, kad nepavėluotum.
-Kaip pasakysi. - išsirideno iš lovos ir praeidamas pro mane trenkė per užpakaliuką prikandęs lūpą ir dingo iš mano miegamojo...

Parašiau dar vieną šiandien!!
Todėl šiandien jau nebebus dalies ;)
NUOMONIŲ :*