Skausmą reikia pajausti / N.H Fanfiction

2 sezonas. Skyrius - 48

Eh...prieš paskutinė dalis :')

*Alishos pozicija*

Joe automobilis sustojo prie viešbučio įėjimo, o portje atidarė man dureles.
-Buvo labai fainas vakaras, senai kada tokį turėjau. - pasiėmiau savo delninę.
-Man irgi buvo labai smagu. Susistiksime rytoj, per pietus. - linktelėjau ir atsisveikinusi išlipau iš automobilio. Joe automobilis nuvažiavo link miesto pakraščio.
-Mūsų viešbučio vadybininkas, jūsų vaikinas? Maniau, kad jis vienišius. - mane užkalbino vidutinio amžiaus vyras, kuris ir atidarė automobilio dureles.
-Ne. - papurčiau galvą žiūrėdama į tolį. - Senas draugas iš mokyklos laikų, susitikome po dviejų metų pertraukos. - šyptelėjau jam ir nuėjau į viešbutį. Einant iki lifto su manimi pasisveikino keletas darbuotojų ir administratorė pranešė, kad treneris Alperen manęs ieškojo.
Įėjusi į liftą paspaudžiau 5 aukto mygtuką ir atsirėmiau į sieną. Visos lifto sienos buvo nusėtos veidrodžiais ir grojo tyli muzikėlė, kuri man niekada nepatiko.
Liftui sustojus reikiamame aukšte nuėjau tiesiai į savo viešbučio apartamentus ir nusispyrus aukštakulnius kritau veidu į lovą. Šis vakaras buvo tikrai šaunus ir tikrai nereikia triukšmingo vakarėlio, kad puikiai praleisti vakarą, užtenka geros vakarienės, su gera kompanija.
Pagulėjusi geras penkioliką minučių pagaliau išsiropščiau iš lovos ir nuėjau praustis. Po visų procedūrų atsiguliau į patogią ir šiltą lovą, o ilgai netrukus užmigau.

*Niall pozicija*

Iš krepšio išsiėmiau žieminę striukę ir apsirengęs išlipau iš lėktuvo. Londone, kaip nekeista, lija, pučia stiprus vėjas ir galiausiai, vis dar tamsu.
Pasiėmiau savo lagaminą ir greitu žingsniu išėjau iš oro uosto pastato. Apsidairiau ieškodamas bent kokio taxi ir pamatęs nuėjau link jo.
-Sveiki. - įdėjęs į bagažinę lagaminą įsėdau į vidų. - Man reikia "Manson Places" viešbutį.
-Už pusvalandžio būsime, jei nebus gatvėse kamščių. - Vairuotojas linktelėjęs išsuko iš aikštelės, o aš užsidėjęs ausines atsirėmiau į sėdynę. Kaip senai buvau Londone, bet čia niekas nepasikeitę: tie patys milžiniški pastatai, skubantys žmonės ir amžinai prastas oro klimatas.
Gerai, kad nebuvo daug automobilių kelyje ir už kokių  dvidešimt penkių minučių stovėjau priešais viešbučio įėjimą. Nemaniau, kad jis toks prabangus.
Išsitraukęs lagamino rankeną įėjau į viešbučio vidų, tiesiai prie administracijos stalo.
-Sveiki, atvykę į "Mancon Place" viešbutį. Norėsite užsakyti ar jau esate užregistravęs iš anksto  kambarį?  - su manimi pasisveikino moteris, kuri sėdėjo prie kompiuterio.
-Sveika, aš norėčiau sužinoti, kuriame kambaryje yra apsistojusi Alisha Furtado. - atsirėmiau į administracijos stalą.
-Atsiprašau, bet tai yra konfidenciali informacija ir be jos leidimo nieko negaliu jums sakyti. - papurtė galvą moteris.
-Aš jos vaikinas. - kažkaip bandžiau įpešti iš jos kambario numerį.
-Atsiprašau, tikrai niekuo negaliu padėt...
-Nesirūpink, aš jam parodysiu. Sveikas, Niall. - prieš mane išdygo Sugg ir ištiesė ranką norėdamas pasisveikinti, o aš tik pažvelgiau paniekinamai.
-Nemalonu tave matyti. - susiraukiau.
-Na ką jau dabar padarysi. Ko nori iš Alishos? - jis atsirėmė į administracijos stalą.
-Atvažiavau pas ją, ką aš negaliu lankyti savo merginos?

*Alishos pozicija*

Mane prikėlė garsus beldimas į duris. Užsitempiau ant galvos antklodę, bet beldimas netilo ir dar labiau pagarsėjo. Atsimerkusi pasiėmiau telefoną nuo naktinio staliuko. Kas gali atsivilkti septintą ryto?
Sugriežusi dantimis išlipau iš lovos ir įsispyrus į šlepetes nužingsniavau link apartamentų durų. 
-Gerai tuoj atdarysiu. - riktelėjau eidama link durų ir beldimas nutilo. Žiovaudama atidariau duris, bet mieguistumas greit dingo.
-Niall?! Ką čia veiki?!