2 sezonas. Skyrius - 38

3.7K 323 31
                                    

*Niall pozicija*

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

*Niall pozicija*

-Nu gerai, pasiduodu. Labanakt. - jis susikišo rankas į treningo kišenes ir apsisukęs apleido bendrabučio kiemą.
Išgirdęs, kad laukinės durys užsiveria, patraukiau link vidinio kiemo, Alishos kambario lango. Pro jos langą skverbėsi blanki šviesa ir matėsi vaikščiojantis vienas siluetas tai pirmyn, tai atgal, tai tikriausiai Vale.
Vaikščiojau pirmyn atgal galvodamas kaip užsikarti į anktą aukštą, kai pamačiau prie tvoros paguldytas baltas, medines, kopėčias.
Horan, tu toks šiknius, bet tau sekasi, kaip kokiam laimės kūdikiui.
Vėl prabudo mano visažinė sąžinė.
Griet pagriebiau kopėčias ir atstačiau į Allison balkoną. Žinau, kad ji mane įleis vidun. Ji visada eina už mane.
Nieko nelaukęs užsiropščiau į balkoną ir pabeldžiau į stiklines duris. Allison nemiegojo, tai išdavė šviečiantis telefonas ir deganti žvakė ant naktinio staliuko.
Ji greit pašokusi pašvietė į mane ir susiraukė kai parodžiau, kad atidarytų.
-Ką čia veiki vidurį nakties? - ji pravėrusi duris tyliai sumurmėjo, nes visų merginų kambarių langai buvo praviri.
-Manęs Vale į vidų neįleido,  o aš turiu pasikalbėti su Alisha. - įėjau į jos miegamąjį. Mano nosį iškart pasiekės saldus vanilės kvapas, kuris visada sklinda nuo merginos. Ji tikrai pamišusi dėl šio saldaus kvapo, neneigsiu man ir jis patinka.
-Vėl supykot? - atsisėdo ant lovos krašto ir įsispyrė į šlepetes.
-Spėk. - atsisėdau greta jos. - Dabar pas ją Vale ir kalba.
-Einu aš pasidomėsiu ir pareisiu. Nelandžiok po mano daiktus. - linktelėjau nusijuokdamas. Šviesiaplaukė pakilo nuo lovos ir pagriebusi chalatą išėjo iš kambario.
Pasiėmiau nuo spintelės universiteto žurnalą ir įjungiau stalinę lempą, kad galėčiau kažką įskaityti.
Varčiau visai neįdomų žurnalą, kol į kambarį grįžo Allison.
-Na kaip? - padėjau žurnalą ant staliuko ir atsisukau į ją.
-Kaip visada Alisha geria savo mylimiausią vyną ir nežinau dėl ko verkia, o Vale aiškina, kad ji nebegali su tavimi bendrauti, nes tu ją tempi į dugną. Ką tu jai pasakei, kad Alisha verkia? - ji atsisėdo prie manęs.
-Nežinau, mes tiesiog susipykome ir pasakiau, kad nesiūlysiu būti mano mergina, nors jaučiu jai jausmus, nes mes per daug skirtingi, o ji pasakė, kad tada nebegalėsiu trintis su kitomis merginomis ir išėjo. Taip net nėra, aš nesitrinu su kitomis merginomis. Aš nebenoriu trintis su kitomis, aš suaugau.
-Nežinau ką tau patarti. Tiesiog dabar eik pas ją ir kalbėkis kol ji neužmigo, nes Vale išėjo su manimi.  - ji mostelėjo į duris. Atsistojau ir kuo tyliau išėjau iš jos kambario, link lelytės durų.
Net nesibeldęs įėjau į vidų. Alisha sėdėjo ant lovos krašto ir pirštų pagalvėlėmis sukiojo taurės krašteliu, o jos pečiai nežymiai kilnojosi.
Atrodo, kad ji manęs net nepastebėjo.
Kuo tyliau uždariau duris ir priėjau prie jos. Jaučiausi kvailai taip elgdamasis, bet privalau taip daryti, kad ji neklausytų Vale ar kažko kito.
Mergina pamačiusi mane atšoko ir jos akys išsipūtė.
-Kaip tu čia patekai? Vale tavęs neįleido. - ji nusivalė šlapius skruostus.
-Per balkoną įlipau pas Allison. Reikia mums pasikalbėti ramiai. - paėmiau iš jos taurę ir padėjau ant spintelės. Matėsi, kad mergina jau gerai apsvaigusi.
Ramiau su tavimi kalbėsis, kvailį.
-Sakyk ko nori ir eik iš čia. Aš negaliu su tavimi bendrauti.
-Žinau, kad tau liepė Vale nebendrauti, bet tu turi savo tvirtą nuomonę, kurią visada man rodei, todėl šį kartą turi irgi ją parodyti. - atsitūpiau jai prie kojų. Vis dar negaliu patikėti, kad aš tai darau.
-Ne, man atsibodo būti stumdomai ir skaudinamai. Tu mane per kelis mėnesius įskaudinai žymiai daugiau kartų, nei koks Thomas pet du metus. Tu teisus, mes nesame skirti vienas kitam ir tas susižavėjimas greit praeis.
-Alisha. - norėjau jai paprieštarauti, bet neturėjau kaip.
-Ne, Niall, prašau, nutraukime ryšius kol jausmai nesugrįžo galutinai. Taip bus geriau. - mergina papurtė galvą. Mane pervėrė kažkoks nemalonus jausmas, kurio nesu jautęs anksčiau.
-Negaliu. - atsisėdau ant lovos, prie jos. - Negaliu taip visko palikti.
-Kodėl? Tai bus visiems geriau. - ji suskėsčiojo rankomis.
-Tiesiog negaliu. Tu turi tai, ko nei viena neturi. - giliai įkvėpiau prieš pasakydamas antrą kartą šiuos žodžius per visą savo gyvenimą. - Tu turi mano širdį. - pamačiau kaip ji įsitempė kaip styga.
-Ką? - ji pasuko veidą į mane. - Ką tu pasakei?
-Gerai girdėjai. - linktelėjau. - Tu turi mano širdį. Tai taip banaliai skamba, kad net graudu. - nervingai nusikvatojau. Mergina stebėjo mane savo didelėmis akimis, bet greit pašoko iš savo vietos ir užkrito ant manęs apkabindama.

Patenkintos?

Išpildžiau visų jūsų norą, bet nežinau ar ilgai.
Jūs gi jau žinot mane :D

NUOMONIŲ ILGŲ LAIKIU! :*

Skausmą reikia pajausti / N.H FanfictionWhere stories live. Discover now