-Ta pati laukinė dėl kurios esi pametęs galvą. - išsišiepiau. -Niekada to nebuvo. Tu man buvai reikalinga tik pasismaginti.
Horan išsišiepė man atgal pergalinga šypsena matydamas kaip aš užsidengiu delnu burną, kad nepradėčiau garsiai kūkčioti, o ant tos rankos nestabdomai krito sūrios ir deginančios ašaros. Nors aš jo nebemyliu, vis tiek jaučiuosi labai įskaudinta ir sugniuždyta. Noriu prasmegti į žemę arba atsukti laiką atgal ir nesakyti tų žodžių.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Jau nebeturi ką pasakyti? Nesitikėjai to? A? – žengė žingsnį link manęs kai aš atsitraukiau kuo toliau nuo jo. – Manei, kad kažkada aš tave mylėjau? Ne, to niekada nebuvo, tu niekada man nebuvai svarbi, man niekada nerūpėjo, kad tu pjausteisi, kad tu žalojaisi, dėl manęs tu gali ir mirti, man tai nerūpi, o čia atvažiavęs sugadinsiu tau gyvenimą iki paskutinio lašo. – traukiausi nuo jo tolyn. – Kur tu bėgi? Nuo manęs niekada nepabėgsi, aš būsiu lyg tavo baisiausias košmaras nuo šios dienos. – papurčiau galvą ir greit išbėgau iš stadiono palikdama Niall ten. Jis monstras. Suknistas monstras.
Bėgau tuščiomis universiteto miestelio gatvėmis link bendrabučio. Mano veidu sruvo ašaros, o visi studentai atsisukdavo į mane. Visgi buvau viena iš populiariausių merginų universitete, bet man tai nerūpėjo. Aš tiesiog norėjau mirti. Jau buvau netoli savo bendrabučio kai sustojau prie medžio ir juo nuslydusi apsikabinau kelienus ir verkiau.
Aš nebegaliu daugiau. Nebegaliu. Man reikia to. Mirtinai reikia.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Greit atsistojau nuo žemės įbėgau į bendrabutį ir net nekreipdama į visų klausimus kas man yra užbėgau į kambarį ir užsirakinusi pradėjau ieškoti savo senai paslėptos britvutės.
-Alisha! – už durų pasigirdo Thomo balsas. – Mažute, atidaryk duris! – nieko neatsakiau tik radusi tą metalo gabaliuką nuėjau į vonią ir atsisėdau prie kriauklės.
-Mes išlaušim jei neatidarysi! – greta Thomo balso pasigirdo ir Louis balsas. – Alisha, mes nejuokaujam! – giliai įkvėpiau ir perbraukiau per senus randelius, o iš jų pasipylė kraujas. Žiūrėjau į lašantį kraują ir man darėsi lengviau kaip ir prieš trejetą metų. Sėdėjau kol kraujas sukrešėjo ir nutilo durų daužymas. Apsisukau ranką bintu ir nusiplovusi veidą išėjau iš kambario. Prie durų stovėjo visi, išskyrus Lora. Štai ir praradau geriausią draugę.
-Galit mus palikti vienus? – Thomas priėjo prie manęs ir paprašė, kad visi pasišalintų. Visi greit nugūžėjo į svetainę. – Kas nutiko? – vaikinas paglostė mano raudoną skruostą.
-Nieko, viskas gerai. – šyptelėjau dirbtinai.
-Nemeluok. Aš tave pažįstu du metus ir manęs tikrai neapgausi. Horan kažką pasakė? – linktelėjau. – Ką?
-Tai apie mūsų santykius, kad jis manimi tik naudojosi ir dabar mano gyvenimą pavers pragaru. Thomai, ką aš jam padariau, kad jis manęs taip nekenčia? – pakėliau nuverktas akis į tamsiaplaukį.
-Jis pyksta, kad tu su manimi, o ne juo, nesinervink, jis nieko mums nepadarys. Mes stipresni nei jis. – apkabino mane per pečius ir pabučiavo galvą. – ką ten darei užsirakinusi? – Nieko nesakiau tik pakėliau baltinių rankovę. – Mažute, kodėl taip darai? Žinai, kad man nepatinka.
-Žinau, bet nesusivaldžiau. – nusišluosčiau ašaras. – Aš atsiprašau labai.
-Viskas gerai. Eime pas kitus. – linktelėjau ir nuleidusi baltinių rankovę nusekiau paskui vaikiną. Visi sėdėję ant sofų susmeigė akis į mane, o aš tik šyptelėjusi atsisėdau ant sofos krašto, greta Liam.
-Kas nutiko? – tylą perskrodė Hannah balsas.
-Nieko, viskas gerai dabar. - Perbėgau pirštais per plaukus pažvelgdama į merginą. Mačiau, kad ji manimi nepatikėjo, kaip ir visi kiti.
-Aš užmušiu Horan, nors jis mano geriausias draugas. – Louis atsistojo nuo fotelio. – Žinau, kad jis kažką tau padarė arba pasakė, aš suknistai matau tavo akyse, tokios jos būna tik tada kai Niall tave skaudina.
-Nereikia, Louis. Jis nieko nepadarė. – atsidusau. Mačiau kaip Thomui nepatinka, viskas kas susiję su Niall, jis visą laiką yra susmeigęs akis į mano riešus.
-Kaip jis nieko nepadarė grasindamas, kad sugriaus tau gyvenimą? - tamsiaplaukis atsistojo šalia Louis. – Einam tvarkyti reikalų.
-Tik ne vėl. – Allison suriko ant jau beeinančių vaikinų. – Jūs kaip maži vaikai! Jei jis pasakė, tai nereiškia, kad taip ir bus! Jis vienas prieš visus, nu gerai, kartu su Lora, bet daugiau niekas jo nepalaikys, nes visi suknistai mėgsta Alishą ir Thomą. Jie yra suknistai gražiausia pora universitete, todėl čia kažkoks praeities vaiduoklis nieko nepadarys nei jai, nei jam! Dabar sėdat visi ir nusiraminate arba visus išmesiu ir baigsis nervų scenos!
Vaikinai nebesiginčijo ir atsisėdo į savo vietas.
-Tai ką veikiam? – prabilo Vale nutraukdama nejaukią tylą. – Gal būt eime į kiną visi?
-Galime. – nusišypsojau kaip niekada dirbtinai.
<...>
-Tikrai nenori grįžti namo? – Thomas apkabino mane per pečius kai stovėjome eilėje prie užkandžių.
-Ne, viskas gerai. Reikia prasiblaškyti kaip nors ir pamiršti tą nelemtą įvykį. – šyptelėjau ir apsidairiau. Allison, Hannah, Nash ir Louis pirko bilietus, o Liam ir Vale stovėjo prie prekystalio ir laukė kol užsakysim užkandžius. Pažiūrėjau dešiniau ir mano akys sustojo ties šviesiu plaukų kuokštu. Ten buvo Niall ir jis bučiavosi su Lora?
*********************
Kaip ir žadėjau, kad dalis bus kai padarysiu planą ir lentelę.
