I Don't Care

11 Dalis

- Damon paleisk ją.

- Gerai.. gerai, bet ji tokia graži. - išsišiepė savo kvaila šypsena jis.

Lola žiūrėjo į mus abu nenuleisdama akių. Ji buvo labai išsigandusi. Jai jis jai ką nors padarė prižadu aš jį užmušiu.

- Gal galim eiti į kitą kambarį? - piktai paklausiau, niekada nemėgau Damon. Jis visad buvo Tyler pusėje tai ko jam čia reik?

- Ne man ir čia gerai. 

- Ko tau reik? Sakyk ir varyk iš čia, nes antraip..

- Žinai tu visada toks piktas... Galėtum būt linksmesnis juk turi tokia merginą. Beto tavo vietoje saugočiau ją. Nes tu puikiai žinai ką Tyler sumanė.

- Man nerūpi ką jis sumanė, man nerūpi ji.- jis mane varo iš proto su juo neįmanoma kalbėti.

- Sakai, o jam atrodo kitaip. Beto kodėl tada ėjai ją gelbėti?

- Nes.. nes Niall norėjo eit vienas, o jis man kaip brolis.

- Nejau? Tai tu visai nepyktum jai aš ją paimčiau čia ir dabar?

- Ji mano. Tik mano.

Nieko nelaukes užvožiau jam kaip visada grėbiausi smurto. Jam iš nosies pasipylė raudonas skystis. Bet jis tik pradėjo juoktis. Jis tikrai trenktas.

- Viskas aišku. Gerai Niall viskas. - jis užrėkė.

Aš pasimečiau, bet greit atsisukau atgal, bet buvo per vėlu Niall trenkė man per galvą. Ir aš atsijungiau.

/Lol/

Aš buvau olabai išsigandusi tuo labiau jog jie kalbėjo apie mane prie manęs. Bet kai tik pamačiau kaip Niall atjungia Zayn išsigandau ką jis daro?

- Niall?

- Viskas gerai. Aš tave iš čia ištrauksiu.

- Bet.. Kodėl?

- Aš nebeleisiu tavęs kankinti.

Ir įsiterpė tas žmogus.

- Niall mums reikėtu eiti kol jis neatsikėlė nebent tu nori jį užmušti su tuo aš galiu padėti. Beto Lola aš Damon. Taip aš ankšiau dirbau Tyler, bet dabar nebe, bet jis manęs ieško ir Niall man padeda. Kodėl, net pats nežinau.- jis nusišypsojo jo šypsena buvo keista. 

Pasižiūrėjau į Zayn kūną kuris gulėjo, be jokių givybės ženklų. Nejau aš pagaliau laisva nuo jo? Nejau aš daugiau nebekentėsiu nuo jo?

Niall krovė mano daiktus kurių aš aišku turėjau nedaug, bet kam man jie namie man jų tikrai neprireik.

- Niall man namie tų daiktų neprireiks.

- Lol tu namo nekeliauji. - jis, net negalėjo pažiūrėti man į akis tai sakydamas.

- Kaip suprast nekeliauju? Kur mes keliaujam Niall? Aš noriu namo pas mama.

- Lol... Kaip tau tai pasakyti.. Tyler.. Jis..

- Niall leisk pasakysiu aš. - įsiterpė Damon Niall tik linktelėjo matėsi jis negalėjo man to pasakyti. Bet kas su mano mama?

- Lola, Tyler nužudė tavo mama. Ir dabar jis keliauja čia tavęs. Jis norėjo, kad kentėtum tu, o tik tada nužudyti tave. Man labai gaila.

Ne ne tai negali būti tiesa jis negalėjo ne. Mano mama negyva. Aš pradėjau verkti kritau ant kelių ir daugiau nieko nenorėjau. Tai aš kalta, kad ji mirė aš..  

Nors ne aš nekalta dėl to kaltas Zayn. Jai ne jis mano mama būtu gyva, o aš gyvenčiau toliau savo gyvenimą. 

Aš pradėjau smarkiai kūkčioti, mano gerklėje buvo susidaręs didelis gumbas per kurį negalėjau kalbėti ir nenorėjau. Tiesiog gulėjau ant šaltų grindų ir nieko daugiau nenorėjau. Tada man kilo mintis kaip visą šį skausmą pabaigti. Iš paskutiniųjų atsistojau nuėjau į vonią prie veidrodžio Niall su Damon mane nusekė žvilgsniais, bet nesekė matyt manė man reik kelių minučių vienai ir jie buvo teisūs. 

- Lola prašau žinau kaip tau sunku, bet mums reik eiti jis greit bus čia. Aš noriu, kad tu būtum saugi. - girdėjau Niall balsą už durų.

Man jau nerūpėjau staigiai užrakinau duris. Su ranka trenkiau į veidrodį ir jis subyrėjo į šukias. Paėmiau pačią didžiausią šukę. Ir persipjoviau savo venas. Iš jų pradėjo tekėti kraujas aš staigia netekusi jėgų kritau ant žemės dar turėdama sąmonę. Pamačiau kaip durys išlaužiamos ir iš jų išbėga Niall. Pribėgęs prie manęs jis kažką sakė, bet aš jau negirdėjau pagaliau visa tai baigsis. Ir mano akys užsimerkė. 

Taigi šen manau dar gausite vieną dalį. 

Nuotraukoje Damon.