I Don't Care

52 Dalis

Nežinau kokio velnio sutikau ten važiuoti.. Dar betrūko, kad sėdėčiau ligoninėje su nepažįstamais žmonėmis.

- Amm... Lol ar tu ką nors prisiminei? Na iš savo praeities?

- O kas?

- Man įdomu Lol. - Niall susiraukė.

- Deja, bet nieko neprisimenu ir nenoriu prisiminti. - nesakysiu, kad aš kai ką prisimenu, nes tai jiems suteiks vilčių susigražinti ją, senąją Lola.

- Įdomu. Tai ar turi vaikiną? - kai Niall uždavė šį klausymą, Zayn akys patamsėjo. Ir tai buvo taip sexuolu. Pala ką aš ką tik pasakiau?

- Neturiu. Man nereikia įsipareigojimų.

- Mhh...

- Kada jau atvažiuosim? Jau gailiuosi, kad sutikau!

- Lola nebūk beširde! - neištvėręs Zayn surėkė.

- Aš tokia ir nesu. - išsišiepiau. - Tiesiog sakau tiesa. Juk už tai negalima smerkti. - padariau šuniuko akytes.

Zayn su keista veido mimika nusisuko.

- Nesipeškit! Jau atvažiavome.

Atidariau dureles ir išlipau iš mašinos, prie ligoninės.

Įėjus į vidų nuėjom liftų link. Niall paspaudė mygtuką.

- Oj pamiršau Klaros maišą mašinoje. Jus važiuokit, be manęs 9 aukštas 967 kabinetas. Aš greit ateisiu. - tai pasakęs blondinas nuėjo. Šaunu paliko mus vienu du...

Atvažiavus liftui mes įlipome.

Zayn visą laiką stebi mane.

- Gal nespoksosi?! Tai sušiktai nejauku!

Tačiau Zayn nieko neatsakė.

Ir staiga atsiradau jo glėbį prispausta prie lifto durų. Tada Zayn paspaudė kažkokį mygtuką ir sustabdė liftą.

- Ką tu darai?! Tau gal visai stogas pavažiavo?!

- Aš netikiu. Netikiu, kad tu nieko neprisimeni.

- Aš nieko neprisimenu. - mano balsas suvirpėjo. Kas man negerai? Kodėl jo glėbį jaučiuosi taip nestabiliai?

Jo prisilietimai siuntė šiurpuliukus po visą mano kūną.

- Zayn. Aš nieko nejaučiu tau...

- O aš netikiu. Aš žinau, kad tu mane te be myli, tik bijai tai pripažinti.

- ...ne. - kas? Su manim negerai? Ką jo prisilietimai man daro? Ankščiau taip nebuvo!?

- Lola, aš tave myliu.  - jis pasilenkęs sušnabždėjo man į ausį.

Nuo to man apsvaigo galva. Ir sukritau jo rankose.

Prisiminimas

***********

Susikaupus atidariau duris ir įėjau į vidų. Iš kart pamačiau gulinti Zayn.

Prie jo buvo prijungta kalną laidų ir kateterių.

Pats jis nejudėjo. Jo akys buvo užmerktos. Ir jis išbalęs kaip popierius. Jo lūpos tokios sausos, kad visos sutrūkinėjusios. Taip pat jis guli be marškinėlių, tad matėsi jo raudoni bintai ant krutinės šalia širdies.

Išsigandau, kad jis jau čia guli negyvas. Nes pamatyt tokį Zayn, tas pats kas matyt jo lavoną.

Priėjau ir atsisėdau šalia jo lovos. Paėmiau už rankos ir pradėjau žiūrėt į jo ramų, išblyškusi veidą.