115 Dalis

627 31 0
                                    

Atsiprašau už klaidas. Ir už tai kad delsiu su dalimis, tiesiog dabar nelabai lieka laiko rašymui, bet stengsiuosi kiek galiu. Ačiū labai tiems kas dar skaito. 

Atvažiavę išlipome iš mašinos.

- Jau maniau niekad nepamatysiu šio namo. - iš jo veido buvo sunku matyti ar jis nors kiek džiaugiasi.

- Nagi einam į vidų. - nutraukiau tylą.

Visi užėjome į vidų.

- Grįžote. - išgirdau Damon balsą kitame kambaryje.

- Taip! - šūktelėjau.

- Kur buv... - Damon atėjo čia ir pamatęs Niall nutilo. - Ką jis čia daro? - piktai paklausė.

- Grįžo namo.

- Na jau ne. Jis psichopatas! Po visko, jūs jį partempėt namo.

- Jam geriau.

- Prie ko čia tas geriau? Juo negalima pasitikėti.

- Damon ne dabar. - bandau jį nuraminti.

- Kodėl ne? Mano dukra šiuose namuose. Ir jei jis jai ką padaryt nuspręs.

- Viskas gerai. Aš eisiu į virtuvę, jūs galėsit pasišnekėti. - Niall pasakęs nuėjo į virtuvę.

- Aš geriau jo vieno nepaliksiu dabar. - pasakęs Zayn nusekė jį.

- Damon jis serga. Jis nekaltas, kad taip elgėsi. Jis nekontroliavo savo veiksmų. Bet dabar jam tikrai geriau. Jis vartos vaistus. Jis tas pats Niall. Tavo draugas.

- Negaliu rizikuoti dukra. Kas žino kas jam šaus į galvą?

- Aš puikiai tave suprantu. Ir pažadu, kad jai nieko nenutiks.

- Lola tai per daug sunku.

- Aš žinau. Bet jis mūsų draugas ir negalim jo apleisti. Jis serga ir jam mūsų reikia. Jei jis gers vaistus jam viskas bus gerai.

- Gerai. - jis atsiduso. - Bet jei nors kiek pasirodys, kad jis pavojingas..

- Viskas bus gerai.

/Zayn/

Niall sėdėjo ant kėdės prie stalo. Aš prisėdau priešais jį.

Nežinojau ką jam po tiek laiko pasakyt. Galų gale visas pyktis už tai ką jis padarė, niekur nedingo. Tačiau žinau, kad turiu suteik jam šansą, nes kaip ir sakiau jis visad išliks mano broliu. Nepaisant visko.

- Žinau, kad tai bus sunku.

- Sunku? Nemanau, kad kada nors jau bus lengva. Mano visas sumautas gyvenimas yra surištas su vaistais. Ir jei jų negersiu vėl pavažiuos stogas.

- Klausyk Niall. - šiek tiek piktesniu tonu pasakiau. - Aš privalau matyti, kad tu dedi pastangas. Lola tavim labai pasitiki ir tavim tiki. Aš noriu ir bandau tavim tikėti. Bet prisiekiu, jei tu nustosi gert vaistus ar nuspręsti Lolai ką nors padaryt... Aš tave nudėsiu nepaisant to, kad tu esi man, kaip brolis.

- Nesijaudink. Puikiai suprantu. Juk pažįstu tave Zayn.

- Puiku, kad vienas kitą supratom.

- Ką supratot? - įėjus paklausė Lola.

Niall pažiūrėjo į mane.

- Kad mes jam padėsim. - greit pasakiau.

- Žinoma Niall. - tada ji susiraukė. - Uhh aš jau praalkau. Užsakysiu picą. Visi valgysit?

I Don't CareWhere stories live. Discover now