Trumpa dalis!
Nuotraukoje Eva Payn.
/Niall/
Praėjo dar savaitė su biškiu nuo to laiko, kai Zayn kalbėjo su Džeriu.
Manau, kad tai jį labai palaužė nors teigia kitaip. Jis gal, net pasidavė? O gal jis teisus, gal ji mus tiesiog paliko ir nebenori matyti. Tiesiog suprato, kad jos vieta ne čia.
Ahh.. juk tai nesąmonė, žinoma, kad jos vieta čia su mumis. Mes jos šeima, bet visgi tokia kokia ji dabar yra nežinia ar jai daug reiškia žodis šeima.
Gal ji jau mirė kur nors persivartojusi?
Hmm nusipurčiau. Kaip aš galiu taip galvoti, visgi tai Lola. Mano meilė Lola, kad ir sakiau, kad ją užmiršau taip nėra.
Pasiilgau jos.
Atsistojau nuo fotelio ir nuėjau Zayn kambario link.
Vos atidariau jo kambario duris, pajaučiau alkoholio ir cigarečių tvaiką.
- Zayn.
- Mhh? - vos pakėlė galvą į mane. Kiek po galais jis prisivartojo?!
- Zayn gana!
- Kas gana? - vos pasakė.
- Taip toliau negali būti! Turi susiimti! Juk tu Zayn Malik! Po galais jokia mergina tavęs iki to nedavestu. Ir jai ji nesupranta, kad tu jos gyvenime geriausias dalykas tada tegu pasiunta!
- Aš ją.. myliu.
- Aš ir. - prisipažinau. - Bet mums reik ją paleisti. Ji nori, kad mes ją paleistume.
- Kodėl ji tokia kalė? Kodėl ji daužo mano ir taip nesveiką širdį. - jo skruostu nutekėjo ašara. Pirmą kart matau Malik verkiantį. Ir tai yra sunku, nes dabar tikrai žinau, kad jis palūžęs ir ne tas žodis.
- Zayn. Eik pamiegok, o kai aš grįšiu, pasikalbėsime apie viską.
- Šaunu. - su tais žodžiais atsijungė su buteliu rankoje.
Nusileidau į apačia ir apsioviau batus tada nuėjau į mašiną, ir pradėjau važiuoti ligoninės link, kad pasiimčiau Klara su Damon. Taip pagaliau jį išrašo, jam dar sunku, bet pakankamai gariau, kad galėtu grįžti į namus.
/Damon/
- Klara. - suzyziau. - Noriu namo.
- Pakentėk jau ne daug liko. - sukikeno.
Dar vis negaliu patikėti, kad metus pragulėjau komoje. Klara tiek prisikentėjo, ir dėl to kaltas Tyler. O dar vargšė Lola. Negaliu patikėti, kas nutiko jai. Tai dar žiauriau nei nutiko man. Neįsivaizduoju ką reiškia prabusti ir nežinoti kas tu esi, nepažinti tau artimų žmonių. Aš bent būčiau miręs savimi.
- Žinai, aš jos pasiilgau.
- Aš ir. Man buvo sunku be jos. Ir kas aš per draugė jai net nežinojau, kas jai nutiko. - susigraudino.
- Neverk. Viskas bus gerai. Juk visada viskas baigiasi ilgai ir laimingai. - ji nusišypsojo, o aš suprantu, kad ilgai ir laimingai nebūna, tai tik pasakos vaikučiams prieš miegą.
Staiga atsidarė durys, ir pro jas įėjo Niall su invalidų vežimėliu.
- Ooo ne aš į tą daiktą nesėsiu! - dar čia trūko, kad mane kaip vaiką vežiotu.
- Bet gi tu nepaeisi. - atsakė blondinas.
- Paeisiu. - tada pradėjau stotis, o Klara norėjo man padėti, bet aš ją sustabdžiau
YOU ARE READING
I Don't Care
FanfictionKas galėjo pagalvoti, kad gyvenimas gali pasisukti 190 laipsnių kampu? Tačiau, taip atsitiko jai, Lolai Mayd. Lola buvo paprasta mergina be ateities. Ji nematė gyvenime prasmės, tik norėjo nusižudyti. Tačiau mokykloje pasirodo naujokas kuris jai...