I Don't Care

39 Dalis

- Ne. Ne. Ne!

Apsisukau ir nuėjau, atsisėdau ant suoliuko ir pažvelgiau apsiašarojusiomis akimis į išskrendantį lėktuvą.

Aš viską sugadinau, aš. Tai viskas per mane. Aš tokia kvaila buvau, o dabar jo netekau amžiams.

Negalėjau nustoti verkus. Viskas per mano kvailumą! Man jo reik! Man jo reik...!

Taip ir toliau sėdėjau nuleidusi galvą į kojas ir verkiau.

Sužlugdžiau savo gyvenimą. Buvau kale kaip Damon ir sakė. O dabar už savo elgesį turiu atsiimti.

Atsistojau ir susvyravau, bet nekreipus į tai dėmesio pradėjau eit išėjimo link.

- Lola? - išgirdau balsą sau už nugaros.

Staigiai atsisukau į tą žmogų.

- Zayn? - mano balse buvo galima girdėti džiaugsmą.

- Ką tu čia veiki?

- Galėčiau tavęs paklausti to paties.

- Kai ką pamiršau. O tu?

- Vos ne netekau žmogaus kurį myliu. - tai sakydama griuvau jam į glėbi.

- Lola... - matėsi, kad jis šiek tiek sutrikęs.

- Atleisk... atleisk, kad buvau tokia kvaila. - verkdama atsiprašinėjau. - Aš tave myliu.

- Aš ir tave myliu. - tada jis pakėlė mano galvą už smakro ir sujungė mūsų lūpas aistringam bučiniui.

- Kodėl tu neišskridai?

- Nes aš supratau, kad per greit dėl tavęs pasidaviau. Ir prižadu daugiau nebebut šūdžiumi.

- O aš prižadu daugiau nebebūt kvaile. - šyptelėjau. Jau senai pamiršau ką reikškia būt jo glėbį.

- Tu nesi kvailė. Be to kaip tu čia atsidūrei?

- Na... aš tau sutrumpintai paseksiu vieną pasakėlę. Lol buvo  pasimatyme su Niall, bet kai norėjo jį nutrauk sužinojo, kad jos meilė nori išskristi. Tad Niall ją atvežė čia, ji nusipirko bilietą, bet nespėjo į lėktuvą. Tada ašaros, na, o dabar pats matai.

- Wow. Nežinojau, kad aš tau toks svarbus.- pasimaivė. - Be to Niall pats atvežė tave pas mane? Keista. - nusijuokė. O Dieve jo šypsena mane hipnotizuoja.

- Na jis gal nežinojo, kodėl mane čia veža.

- Ak tu mano bloga mergyte.

- Tavo.

Tada jis vėl sujungė mūsų lūpas. O aš nuskendau malonume kurį jaučiu.

Mūsų lūpos judėjo lyg vienos, lyg jos būtu sukurtos vienos kitoms.

Tačiau tai turėjo baigtis, vos mes pritrūkom oro.

- Prižadėk, kad manęs nepaliksi. Nes tai man kelią didžiausią baimę. - pakėlus akis į jį pasakiau.

- Prižadu, nes tu tik mano. - jis pabučiavo mane į kaktą, o aš nusijuokiau.

- Tai kaip planuojam grįžt namo?

- Na Niall dar čia. Manau...

- Manai jis parveš? - susiraukė Zayn.

- Mane taip. Bet tave tai nežinau. - vėl nusijuokiau. Ah kaip aš jo pasiilgau.

Priėjom prie Niall mašinos, jis staigiai iš jos išlipo su sutrikusiu veidu.

- Tu čia važiavai dėl jo?