I Don't Care

60 Dalis

Nuotraukoje Alex. 

Be intrigos.

/Autorė/

Lola sėdi šaltame rūsyje, su surakintomis rankomis. Jos širdis plyšta, visi tie prisiminimai gražina jai jausmus kurių ji senai nejautė.

Tačiau tie jausmai ne į gerąją pusę. Ji vis labiau ir labiau nekenčia savęs, o su kiekviena sekundę tikroji Lola vis nyksta.

Ji sėdi tarsi zombis ir žiūri į vieną tašką, jokių jausmų, jokių emocijų, jokių minčių tiesiog tuštuma ir tyla. Ji pasirinko savo kelią, kelia būt vienai, but užmirštai ir tiesiog šaltai.

/Zayn/

Aš einu iš proto šios kelios dienos eina taip ilgai. Negaliu patikėti, kad mano mergytė pas Džeri. Nežinau ar jai viskas gerai. O tai, kad negaliu dabar jos iš ten atsiimti mane veda dar labiau iš proto.

Vienintelė paguoda, kad  pagaliau ryt susitiksiu su Jake. Jis tikrai apie ją kažką žinos.

Vos sužinosiu daugiau, susigrąžinsiu ją, ir kai dabar žinau, kad ji man kažką jaučia nepasiduosiu. Aš ją besąlygiškai myliu.  Ir kad ir koks aš idiotas bebūčiau, ji visad mano širdį.

/Džeris/

Mmm.. kokia mano dukra užaugo... visa tai jos motinos kaltė. Iš pradžių ta kalė pastojo, ir net nepasakė man.

Ta kalė mano dukros nebūtu auginusi, jai tik būčiau žinojęs.

Dabar daug sunkiau. Bet nieko ji supras, ką reiškia man meluoti ir būt nepaklusniai. Dabar ji bus lyg šilkinė.

Tos kelios dienos prirakintai rūsyje, be maisto ją tikrai pamokys.

- Alex! - pakviečiau.

- Taip pone. - prisistatė vaikinukas. Jis naujas gaujos narys, jam 20 metų ir man jis visai patinka.

- Kaip sekas Nadiai?

- Ji sėdi.

- Tiesiog sėdi?

- Taip sėdi ir žiūri į vieną tašką, net nebandė išsilaisvinti. Visas šias dienas ji, net nepajudėjo.

- Šaunu. Reiškia supranta savo bausmę.

- Atleiskit, kad taip sakau, bet ar nemanot, kad jūs jai per griežtas?

- Manai, kad aš blogas tėvas?!

- Ne. Bet manau, kad jūs jai per griežtas.

- Na, jau kaip auginti dukrą tai mano pasirinkimas.

- Sutinku.

- Žinai Alex, o tu man patinki. Patinki, kad sakai tiesą, o nelendi į šikną.

- Malonu girdėti. - vaikinas įsistebėjo į mane.

O jis gan patrauklus. Stiprus mačiau jo treniruotes, jis vienas stipriausių iš čia esančių vaikinų. Be to jis primena mane jo amžiuje.

- Alex, ką tu manai apie mano dukrą?

- Na... man asmeniškai neteko su ja pabendrauti, bet ji labai patraukli, bei graži. O kodėl klausiat?

- Matai, mano dukrai reik vyro. O tu man atrodai visai geras variantas jai. Protingas, stiprus, sumanus, moki pastovėti už save, be to gan gražus. Ką apie tai manai? Juk galų gale mano visa gauja atiteks jai ir jos vyrui. - ohh.. juk visą teks palikti, juk pakratysiu kojas! Žinoma, dar ne greit, bet vistiek pakratysiu...

- Įdomu. - vaikinas išsišiepė. - Tai siūlot man tapti jos vaikinu?

- Nebūtinai, vaikinu. Aš noriu, kad tu taptum jos vyru.