I Don't Care

14 Dalis

- Nieko.. - nežinojau ką jai sakyti, o meluoti aš nemoku, bet turiu pasistengt, nes ji negali sužinoti, kad jis čia, nes manau, kad tai ją sužlugdys dar labiau. 

- Niall aš girdėjau.. Jog sakiai kaip pasakyti man. Tai tiesiog klok viską. 

- Aš.. aš norėjau tave pakviesti į pasimatymą tik nežinojau kaip. - na va jai ji dar atsisakys tai išvis bus gražu.. tarsi neturėčiau kitų bėdų tai dar suksiu galvą kodėl ji atsisakė.

/Lol/

 Nežinojau ką jam atsakyti.. mes tarsi pora ir tarsi ne.. aš pati net nežinau. Taip jis mane myli, bet ar aš jį myliu? Šis klausimas man vis neiškrenta iš galvos.

Juk turiu sutikti? Būtų negražu jį atstumti po visko.

- Am.. Gerai nueisiu su tavim į pasimatymą. 

Jo veide pamačiau didelę šypseną. Aš taip pat šyptelėjau.

- Žinai tai bus pirmas mano normalus pasimatymas. - aš tai pasakiusi šyptelėjau ir nuleidau galvą, o akis nusukau į šoną. 

Pajaučiau kaip jis priėjo prie manęs ir savo ranka pakėlė mano galvą ir aš žvelgiau į jo mėlynas akis kurios man priminė ramybę kuri man patiko. Jo lūpos palietė manas ir aš atsakiau į bučinį. Bet kodėl jį bučiuojant nieko nejaučiu? Nei aistros, nieko visiškai nieko.

<>

Guliu savo sakomam kambarį ant lovos ir galvoju. Apie viską mama, Niall ir Zayn kodėl aš apie jį galvoju? Juk aš jo daugiau niekada nepamatysiu. Daugiau jis manęs nelies ir neskriaus.

Kodėl aš taip mažai leisdavau laiko su mama? Kodėl aš ją atstumdavau? Bet manau, kad aš visus atstumdavau, netgi Ela. 

Tiesa Ela, įdomu ar ji manęs ilgisi? Bet turbūt tik džiaugiasi atsikračiusi nesveikos draugės. Kuri nieko nemokėjo tik egzistuoti, bet negyventi.

Man net dabar norisi pasiimti peiliuką ir persipjauti venas, kad visas mano sušiktas gyvenimas pasibaigtu, bet aš negaliu aš esu silpna ir tiesiog negaliu to vėl padaryti aš niekam tikusi ir visi tai žino. Viskas būtų daug paprasčiau jai manęs neliktu šiam pasaulyje manęs nieks nepasigestu, nes nebūtų kam. Taip galbūt Niall pasigestu, bet jis laisvai susitaikytu ir gyventų toliau normalu gyvenimą kurio aš niekad neturėjau ir neturėsiu. Ir tai mane skaudina vis labiau.

Pajaučiau ašaras riedančias mano skruostais.. ir vėl aš verkiu man atsibodo amžinai verkti. Turiu tapti šalta ir nieko nejaučianti, bet aš tiesiog negaliu.

Iš mano lūpų pasigirdo kūkčiojimas, užsidengiau ranka savo burną, bet vistiek girdėjosi kūkčiojimas kuris vis stiprėjo ir aš jo sustabdyti negalėjau. Staiga man pritrūko oro ir aš tiesiog negalėjau įkvėpti išsiritau iš lovos ir atsistojau ant kelių susi miau už kaklo ir vistiek negalėjau įkvėpti nejau aš mirsiu šitaip tiesiog uždusiu? 

Kažkas įsiveržė pro duris tai buvo Damon jis pribėgo prie manęs ir pradėjo kažką sakyti, bet aš negirdėjau tiesiog negirdėjau. 

Tačiau kažką išgirdau. 

- Tiesiog.. nusiramink.. bus..  - nelabai supratau ką jis norėjo pasakyti ir aš pajaučiau kaip man pradėjo temti akyse.

- Kvėpuok Lola kvėpuok. Maldauju tavęs. - girdėjau kaip rėkė balsas. Tačiau aš jau nieko nemačiau. Ir staiga pajaučiau orą kuris įėjo į mano kūną. Aš atsipalaidavau ir atsijungiau.

/Damon/

Velnias kas jai užėjo? Maniau, kad jai viskas gerai.. matyt ne. Pakėliau ją ant rankų ir paguldžiau ant lovos apkamšydamas. Nežinau kodėl, bet norėjau ja saugoti.. galbūt todėl, kad ji man priminė mano mažąją sesutė kurios nėra tarp gyvų ir dėl to kaltas Tyler kuriam aš atkeršysiu ir neleisiu jam skriausti jos.

Susiradau Niall kuris buvo lauke kažką darydamas į tai aš nesigilinau, nes jo idėjos visad kvailos.

- Niall, Lola ji.. ji vos neužduso savo kambarį. Manau jai buvo nervinis priepuolis. Tačiau jai ant paskutinės minutės pavyko įkvėpti. 

- Ką? Kokio velnio..? Aš maniau, kad jai jau geriau.. Dabar ji tikrai negali sužinoti apie Zayn. Nusivesiu ją ryt į pasimatymą ir pabandysiu ja atitraukti nuo jos šitų minčių. Nes aš negaliu jos netekti.

- Aš taip pat maniau, kad jai jau geriau. Bet matyt ne. Ji tik slepia savo jausmus, o tai nėra gerai... manau tas pasimatymas gera mintis. 

Nusisukau ir grįžau į namus pasukdamas link savo kambario ir pasileisdamas roką. Nežinau kodėl, bet rokas man padeda atsipalaiduoti. 

/Lol/

Pramerkiau akis ir aš buvau savo kambarį man labai skaudėjo krutinę, prisiminus kas man nutiko vėl pradėjau verkti. Greit išlipau iš lovos ir nuėjau į vonią. Ant kriauklės pamačiau mažą peiliuką jį paėmiau į rankas ir prisidėjau prie dešinės rankos ir norėjau tai padaryti, bet atsidarė durys..

- Tu gal išprotėjai? - išgirdau Niall rėkimą, jis tikrai buvo piktas matėsi iš jo patamsėjusių akių.

- Aš to nebūčiau padariusi.. aš tam dabar per silpna aš niekam tikusi, net negaliu išeiti iš šio nelemto pasaulio.. - man buvo užėjusi silpnumo akimirka. 

Jis nieko nesakias priėjo prie manęs atsisėdo šalia ir aš apsikabinau jį padėdama galvą ant jo krutinės. Man tik reikėjo apsikabinimo.

- Lola tu negali palikti šio pasaulio, nes tu man reikalinga. Prašau prižadėk, kad daugiau šito nebadysi. - nežinau ar galiu tai pažadėti. Tačiau privalau.

- Prižadu.