I Don't Care

31 Dalis

- Zayn... mes negalim būt kartu.

- Žinau. Bet aš vis vien noriu būt kartu. Nes aš tave myliu.

- Zayn aš...

- Viskas gerai. Aš suprasiu jai tu manęs nemyli.. žinau, kad po visko ką tau padariau.. tai tiesiog neįmanoma. Bet noriu, kad žinotum ką aš tau jaučiu. - jis bandė sėstis, bet susiraukė, matyt suskaudo žaizdą.

Aš pasimetusi.. nežinau kas su manim negerai. Juk aš negaliu jo mylėt.. jis teisus po visko ką jis padarė tai tiesiog neįmanoma...

Bet ar aš pasiruošus jam viską atleisti?

- Zayn.. - bandžiau sakyti, bet nepavyko.. nežinau ar aš tam pasiruošusi. - Zayn aš.. aš myliu tave. Nežinau, kaip ir kodėl, bet aš myliu tave taip, kad pasiruošusi atleisti viską.

Jo veide atsirado šypsena.

- Eikš. - jis pasislinko į šoną duodamas man vietos atsigulti šalia.

Įsitaisiau šalia jo, o galvą padėjau jam ant peties. Jis savo raumeningom rankom mane apsikabino.

- Lola atsiprašau.. už viską ką padariau. - jo rudos akys buvo įsmegtos į mano akis.

- Viskas gerai.

- Ne negerai aš sugadinau tau gyvenimą. - nežinau ar man vaidenasi, bet jo akyse kaupiasi ašaros.

- Zayn. Tu jo nesugadinai.. tu išgelbėjai mane. Mano gyvenimas, buvo tikrai sumautas.. žinau, kad buvo tik laiko klausimas kada būčiau nusižudžiusi. O dabar tu esi šalia ir man to užtenka, tik turi prižadėti, kad tu tik mano.

- Aš tik tavo, meile. Kaip ir tu tik mano. - jis pasilenkė link mano lūpų. Mūsų lūpas skyrė keli milimetrai.. ko jis laukia?

Priglaudžiau savo lūpas prie jo, ir iškart sulaukiau atsako.

Mūsų lūpos judėjo vienu ritmu. Negaliu patikėt, kad jis mano, jis visas mano, jo akys, jo lūpos, plaukai, ir jo retai matoma šypsena.

Mums pritrūkus oro atitraukėm lūpas ir jis ištarė.

- Visa mano. - ir apsilaižė lūpą, o aš nuraudau.

- O tu mano.

- Manau metas iš čia dingti.

- Tu gal juokauji? Juk tu tik atsibudai. Tu labai rimtai sužeistas. Tau negalima iš čia niekur eit. - nejau tik atsibudęs nori numirt, nes išėjo iš ligoninės?

- Lol. Nieks manęs neprivers gulėti ligoninėje, net rimtas sužeidimas. - ohh jis teisus juk čia Zayn Malik. - Tu čia su mašina?

- Taip.

- Puiku. Na o dabar gali paduoti rūbus?

Pavarčiau akis ir nuėjau link spintelės kur guli jo rūbai. Ištraukiau kelnes, maikę ir odinę striukę su batais.

Padaviau juos jam. Jis gan atsargiai atsistojo ir apsirengė. Kaip jis taip juda? Juk žaizda tokia rimta.

- Na eime. - jis mane apsikabino per liemenį ir prisitraukė prie pat savęs. Aš dar negaliu priprast prie jo artumo, bet man tai patinka.

×××××××××××××

/Zayn/

Ji vairuoja mašina, nes neleido man. Negaliu atitraukt akių nuo jos, ji tokia graži ir sexy.

Ir negaliu patikėt, kad ji mano. Niekad negalvojau, kad vėl pamilsiu, bet pamilau.

Tik bijau, kad jos neteksiu, žinant mane. Stengsiuosi kiek galėdamas, bet aš nesu jai tinkamas kaip pvz Niall. Tiesa, o kaip jis? Juk jie pora buvo..