Už tai, kad įkėliau dar vieną dalį taip greit laukiu dar komentarų ką manot apie istoriją. Ačiū, kad skaitot ;*
- Lola kaip tu?
- Pasakiau dink iš čia! Nenoriu tavęs net akyse regėti! - negaliu... negaliu patikėti, kad po visko jis drįso pasirodyti.
- Prašau aš tave myliu... Myliu tave ir mūsų vaikeli.
- Kokį vaikeli? - mano balsas užlūžo.
- Mūsų.
- Mūsų vaikelio nebėra! Jis mirė! Aišku!
- Lola... atleisk, kad nebuvau šalia.
- Išeik. Palik mane viena. Išeik kaip išėjai ana kartą ir nebegrįžk. Aš nenoriu tavęs savo gyvenime.
- Kaip mirė mūsų vaikas? - jis atrodo toks palūžęs.
- Mūsų? Jis niekada nebuvo tavo! - aš jo nekenčiu.
- Aš jo tėvas.
- Tu nė sekundės nebuvai jo tėvas! Tau tai nerūpėjo tu išėjai!
- Manai man nerūpi!? - jo veidu teka ašaros kaip ir mano, mes abu pirmą kart gyvenime stovim ir verkiam. - Aš turėjau tave palikti! Neturėjau pasirinkimo! Bet vos tik sužinojau... mečiau viską! Rizikuoju viskuo! Kad tik būčiau šalia tavęs!
- Per vėlu... per vėlu Zayn!
- Aš spėjau pamilti tą kūdiki.
- Aš noriu, kad tu išeitum...
- Pasakyk... - jo balsas užlūžo. - Pasakyk ar... pasakyk ar tu mane myli.
- Myliu... bet to nepakanka.
- Aš tave myliu... labai karštai ir beprotiškai.
- Zayn, mes pasikeitėme. - apsvaigo galva, bet susilaikiau. - Mes nebe tie patys žmonės kai tik susipažinome, kai tik pamilome vienas kita. Neliko nieko kas buvo ankščiau... Mes nebe tie patys žmonės... mūsų gyvenime neliko nieko gero.
- Mūsų meilė.
- Manai tai geras dalykas? Viskas kas įvyko tai ir įvyko dėl mūsų meilės!
- Prašau, aš tave myliu. Tu man reikalinga, aš negaliu be tavęs, kartu mes ištversim viską.
- Meilės nepakanka. Šį syki ne. O dabar išeik iš čia.
- Nepaliksiu tavęs, daugiau niekada.
- Išeik! Liepiau išeiti! - pašokau nuo lovos ir pradėjau jį trankyti. - Varyk lauk! - rėkiau ir trankiau jį.
Bet jis sučiupo mane ir stipriai apsikabino, tada pradėjo verkti man į petį.
- Aš myliu mūsų vaikeli, ir man plyšta širdis, kad jo nebėra. - per ašaras pasakė.
Aš atsilaisvinau nuo jo ir pradėjau stumti pro duris.
- Nenoriu tavęs daugiau matyti Zayn Malik! Tai tu kaltas!
Tada užtrenkiau duris ir pradėjau dar garsiau verkti. Kodėl jis vėl turėjo grįžti, po tiek laiko... kai aš susitaikiau, kad jo nebėra.
Tada atsidarė duris ir pro jas įėjo Damon.
- Damon... aš jo netekau. - per ašaras ištariau.
YOU ARE READING
I Don't Care
FanfictionKas galėjo pagalvoti, kad gyvenimas gali pasisukti 190 laipsnių kampu? Tačiau, taip atsitiko jai, Lolai Mayd. Lola buvo paprasta mergina be ateities. Ji nematė gyvenime prasmės, tik norėjo nusižudyti. Tačiau mokykloje pasirodo naujokas kuris jai...