I Don't Care

65 Dalis

Ilga boring dalis...

- Kas čia įvyko? - ramiai, bet piktu balsu paklausė Zayn.

- Mes kalbėjome ir jis man pasakė, kad turiu tau paklusti, kad aš tik tavo ir, kad aš klausysiu tavęs. Bet aš pasakiau, kad galiu įrodyti, kad aš galiu daryt ką noriu ir pabučiavau jį, kad įrodyčiau, kad galiu daryt ką noriu. Jis nekaltas. - greit sumaliau.

- Tai tiesa? - Zayn piktai pažiūrėjo į Alex.

Alex žiūrėjo į mane su sutrikusiu veidu. Aš tik linktelėjau, kad viskas gerai. Juk išties tai aš jį pabučiavau pirma.

- Taip. - atsakė Alex.

- Lola tu laužai taisykles.

- Taisyklių nėra.

- Jos yra ir tu jų klausysies. - jis stvėrė mane už parankės ir pradėjo tystis į viršų. Nusitysė į savo kambarį, o tada grubiai paleido.

- Kodėl tu tiesiog negali būti ramiai?!

- Kodėl tu manęs taip nekenti?! Ką aš tau blogo padariau?!

- Tu dar klausi? Nekenčiu tavęs, nes kai matau tave prisimenu ją, prisimenu visas akimirkas su ja. Todėl net negaliu į tave žiūrėti, nes žinau, kad ji nebegrįš! Mano Lola nebegrįš ir kai matau tave, matau ją!

- Viskas tik dėl to?! Tik dėl to, kad negali jos paleisti?!

- Taip. Aš negaliu jos paleisti. Kai jos prisiminimai žuvo, žuvo ir gerasis Zayn. Buvau geras tik dėl jos, o dabar kai jos nebėra aš nenoriu būt geras be jos. Tiesiog Zayn žuvo su ja. Dabar liko tik Lola ir Zayn kiti žmonės.

- Aš tave suprantu, bet aš nekalta, kad tau nieko nejaučiu.

- Taip. Žinoma. Gali eiti kur nori, bet su sąlyga, kad negrįši pas Džeri, nes Lola tu nesi žudikė.

- Tu mane paleidi? Po tiek laiko dabar tiesiog paleidi?

- Taip. Aš tave paleidžiu, o kartu ir senąjį Zayn.

- Ačiū, aš to taip ilgai laukiau.

- O dabar tiesiog išeik, kol nepersigalvojau. - jo skruostu nutekėjo ašara.

Aš greit atsistojau ir išėjau iš kambario ir nukritus ant grindų atsirėmiau į duris.

Jis mane paleido. Daugiau nekovos dėl manęs. Juk turėčiau būt laiminga, juk to ir siekiau tiek laiko, bet kodėl dabar jaučiuosi kaip niekad sugniuždyta? Kodėl mano širdis pasruvo krauju? Kodėl mano krūtinėje atsivėrė žaizda? Ar taip turi būti? Taip ir turi skaudėti, kai visam išsiskiri su tau brangiu žmogum?

Tarsi medinė atsistojau ir nuėjau prie Niall durų. Nežinau panorau su juo pakalbėti, jis visad mane išklausydavo ir palaikydavo.

Pabeldžiau į duris, po kelių akimirkų duris atidarė blondinas.

- Emm... Lola ar galiu kuom nors padėti?

- Taip. Man reik su tavimi pasikalbėti.

- Apie ką? - jis nieko nesuprato ir jis buvo teisus, nes apsimesdama, kad nieko neprisimenu atstūmiau ne tik Zayn, bet ir kitus man brangius žmones.

- Šiaip. Tiesiog šiaip noriu pasišnekėti, apie apskritai viska.

- Tai, kad mes nelabai bendraujame... po..

- Kai tai išgirsi pradėsim bendrauti. - menkai šyptelėjau.

- Užeik. - vaikinas plačiau atidarė duris ir aš įėjus atsisėdau ant lovos, o jis uždarė duris ir prisėdo šalia.  - Na tai apie ką nori šnekėti?