I Don't Care

102 Dalis

Visas su Kalėdom! Tikiuosi dovanų gavot visko ko norėjot! O kas su sija su dalimi tai štai ji! Nežinau gera negera spręskit jūs! ;*

- Klara negyva. - negalėjau patikėti savo ausimis.

- Ta prasme? - turiu laikytis.

- Pasamdžiau daktarą, kad operacijos metu ją nužudytu. Žinai juk pasitaiko klaidų.

- Kokia dar operacija? - mano balsas buvo tvirtas.

- Nejau ta kvaiša niekam nesakė? Pas ją krūties vėžys, ji pasiryžo operacijai. Na bent jau buvo vėžys.

- Tai nesvarbu. Viena našta mažiau.

Mano širdis daužėsi pašėlusiu greičiu, negaliu patikėt, kad jos neliko. Norėjosi verkti ir rėkti, bet negaliu turiu būt išvien su juo.

- Tau nieko nesako, kad netekai savo draugės? Kad Damon liko be žmonos? O jų vaikas be mamos. - sukikeno.

- Man nėra skirtumo. Man nerūpi kas bus su jais. - nagais vis smarkiau spaudžiu į kumštį.

- Noriu, kad atitoltum nuo Zayn.

- Manai tai padės?

- Tau neturi rūpėt ką aš manau. Jei pasakiau taip, reiškia bus taip.

- Gerai. Visiškai nuo jo atitolsiu. Bet koks tavo planas?

- Sužinosi kai ateis laikas. Kol kas tu stebima ir negalvok saulute, kad viskas bus lengva ir paprasta. Susitepsi rankas kačiuk. - jis atsistojo ties manim. Jaučiau jo tankų kvėpavimą man į veidą.

- Skaniai kvepi. Man patinka. - jis pabučiavo mane į žandą. - Galėjai būt karaliene... bet tiesiog to neužsinorėjai. O dabar atšliaužei pas mene prašydama pagalbos. Koks keistas tu žmogus, bet tai mane kažkuo traukia.

Jis pasilenkė ir pabučiavo mano kaklą.

Tada apsisuko ir nuėjo lango link.

Pro langą matėsi miestas.

- Ir kaip ketini pranešti  Klaros mirtį? Jei nieks to nežino. Lauksi kol jos pasiges?

- Visiškai ne. Kaip tik šiuo metu jos galva keliauja pas jus į namus. Adresuota Damon. Uhh kiek nužudyčiau, kad pamatyčiau to išdaviko veidą.

- Tau patinka žaidimai.

- O kam jie nepatinka? Juk žaidžiant visada įdomiau. O kas laimi tas valdo.

- O kokios taisyklės?

- Nejau dar nesupratai? Lola jokių taisyklių. Tame ir yra įdomiausia.

- Tu laimėsi. Žinau tai.

- Gerai gana kalbų. Eik persirenk mūsų laukia.

- Kur?

- Per daug klausimų. Tiesiog daryk kaip liepiau!

/Damon/

Laikiau mažylę rankose. Jos akys kaip Klaros.

- Nesijaudink mama greit grįš ir męs vėl būsime kartu. - ji užmigo rankose.

- Ei Damon! Tau atkeliavo siunta! - išgirdau Harry balsą iš apačios.

Paguldžiau mažylę į lovytę. Ir nusileidau į apačia.

Nuėjau į virtuvę, kur buvo Harry.

Dėžė stovėjo ant stalo.

- Įdomu nuo ko.

- Nežinau neparašyta. Tiesiog skirtas tau.

Paėmiau atklijavau lipnias juostas ir atidariau dėžę.