I Don't Care

13 Dalis

Nežinojau kaip man reaguoti į jo bučinį. Tačiau jo nenutraukiau. Niall mane apsikabino per liemenį ir prisitraukė arčiau aš jį apsikabinau per kaklą, mūsų bučinys tesėsi iki mums pritrūko oro. 

- Lol aš manau, kad įsimylėjau tave. - aš tiesiog sustingau, man dar niekas nėra sakias to neskaitant mamos.

- Niall... aš..

- Nieko nesakyk tiesiog išklausyk mane. 

- Gerai. - man buvo baisu išgirsti tai ką jis man nori pasakyti, nes bijau, kad aš jam nejaučiu tuo paties.

- Lol vos tik tave pamačiau tu man jau patikai. Žinau, kad tai trumpas laiko tarpas, bet manau, kad įsimylėjau tave kaip vaikas. Aš negaliu be tavęs, be tavo nuostabių šokoladinių akių. Ir žinau, kad tau dabar labai sunku ir aš iš tavęs nieko nereikalauju. Tik leisk man būti šalia tavęs.

Tai jam pasakius pajaučiau, kaip mano žandu nuteka karšta, ašara. Man tikrai nieks nieko panašaus nėra sakias. Todėl man buvo sunku patikėti, kad kažkas man kažką jaučia.

Galbūt tai jis? Galbūt jis yra tas vienintelis? Aš niekada nebuvau įsimylėjusi tad nežinau koks tai jausmas. Galbūt taip ir turi būt, kad tu su juo jautiesi tiesiog laisvai, tiesiog savimi. 

O taip aš jaučiuosi būdama šalia Niall, tik nežinau man atrodo kad kažko trūksta tik nežinau ko.

- Niall su tavim aš jaučiuosi savimi, bet negaliu nieko prižadėti..

- Viskas gerai Lol kol kas man užtenka, kad tu šalia. Na, o dabar einam atgal, nes matau, kad tau vėsu.

Aš tik linktelėjau ir nuėjome link namų, nes man tikrai buvo vėsu.

<>

Pašokau iš miegų. Nes susapnavau sapną, košmarą nežinau kaip jį pavadinti. Jį sapnuoju visą šį laiką kaip čia esu ir jame visada yra Zayn. Kodėl po šitiek laiko aš vis dar jo nepamirštu? Kodėl jis manęs nepalieka ramybėje?

Nuo tos dienos kaip Damon su Niall man išgelbėjo jau praėjo mėnuo. Jis buvo gan sunkus aš vis dar depresijoje mažai valgau, bet Niall man padeda ir vis sako, kad mane myli, bet aš kol kas jam to neatsakiau atgal, nes tiesiog negaliu. Bet manau, kad vieną dieną sugebėsiu kai Zayn dings iš mano galvos. 

Pastaruoju metu labai susibendravau su Damon, mes tapome gerais draugais. Jis man pasakojo apie savo senus laikus ir jam leidau mane treniruoti, tad kaip kiekvieną ryta ruošiuosi eiti su juo treniruotis jis sako, kad man neblogai sekas, bet aš taip nemanau, manau, kad jis tik meluoja. Jis žino kaip man sunku ir kaip ir Niall mane supranta.

- Sveika gražuole. - jis nusišypsojo savo didele šypsena, kuri mane erzina.

- Laba gigante. - nusijuokiau, jis tirai didelis.

- Gigante? Kažkas naujo.. Tai ar pasiruošus iškaršti man kailį?

- Kaip visados. - iš tiesų aš niekada jo nenugalėjau, nes tai tiesiog neįmanoma.

Taigi aš jį puoliau tik pajutau kaip kažkas sugauna mane už riešo ir atsuka  į save. Tai buvo blondinas. Jis mane apsikabino ir pabučiavo aš jį atgal. 

- Kaip sekasi meile? 

- Bandau nugalėti gigantą. - nusišypsojau.

- Gigantą? -jis nelabai suprato.

- Taip kaip matai ji man davė naują vardą? Kaip manai tinka man? Gigantas Daimon. - visi trys nusijuokėme. Taip tokios akimirkos buvo fainos tik, kad jų mažai. 

- Nepyk mažutę, bet mums su Damon reik pasikalbėti akis į akį.

- O kas atsitiko?

- Nieko svarbaus tik reik kai ką aptarti. 

Aš buvau nusiminusi nejau negalėjo kalbėti prie manęs? Juk aš nebūčiau trukdžiusi. Nėr skirtumo apsisukau ir grįžau į namą. 

/Niall/

- Niall kas yra? Kas tokio svarbaus, kad negalėjo likti Lol.

- Jis čia New Yorke.

- Kas toks? Tyler?

- Ne. Zayn jis čia.

- Velnias.. bet gal jis nežino, kad mes čia? Juk mėnesi nebuvo jokių žinių, kad jis ieškotu. Gal jis čia šeip savo reikalais?

- Tikiuosi.. bet nežinau kaip pasakyti Lol. 

Tai mane varė iš proto, nes bijau, kad jis gali čia būti dėl jos. Dėl mano Lol. Kurią aš myliu ir tikiuosi kad ji man pradeda jausti tą patį. Bet jai ji sužinos, kad jis čia viskas bus prarasta, nes ji vėl bijos..

- Ką pasakyti man? - už nugaros išgirdau Lol balsą. Ką man dabar sakyti, negaliu pasakyt tiesos.