/Lol/
Nejau jis rimtai tai pasakė? Nejau jam rimtai nerūpi Zayn?
- Tu nori, kad jis mirtu?! Tu gal visai nesveikas?!
- Aš ne tai turėjau omenyje..
- Būtent tai!
- Lol tiesiog pasakyk, kodėl nenori tuoktis. Juk mes mylim vienas kitą. Ir mane labai nervuoja, kad jis tau taip rūpi kai tu jo nekenti.
- Kas tau sakė, kad aš jo nekenčiu? - nežinau ar turėčiau, bet aš esu įsiutusi ant jo, kad jis manęs to klausia kai Zayn kovoje už gyvybę. O jam tai visai nerūpi.
- Tai tu jam viską atleidai? Tiesiog va taip paprastai? Jis tave įskaudins vėl! Tu gi tai žinai!
- Gal būt.. bet jis stengiasi.. Ir tai ką jis man pasakė neiškrenta iš galvos..
- Ką jis tau pasakė? A?
- Jis pasakė, kad mane.. myli. Jis mane myli.
- Ir tu tuo tiki? Juo negalima tikėti. Jis nori tik apsukti tau galvą!
- Aš tikiu, nes jis išgelbėjo man gyvybę! Ir jam nėra prasmės man meluoti prieš mirti!
- Bet tu mano mergina. Ne jo. Jai reikės aš palauksiu kol tu sutiksi. Nes aš myliu tave.
- Niall. - aš pradėjau verkti. Man labai sunku, aš neturiu jėgų, o šis pokalbis ir rėkimas mane dar labiau silpnina. O tai ką ruošiuosi jam pasakyti yra dar sunkiau. - Aš niekada nesutiksiu tekėt už tavęs.
- Sutiksi. - jis toks pasitikintis.
- Nesutiksiu. Aš turiu tau pasakyti tiesa visą laiką maniau, kad aš šeip negaliu pasakyti, kad myliu tave, bet dabar žinau tiesą. Aš tiesiog nemyliu tavęs taip kaip tu to norėtum.. man tikrai gaila.
- Ką? O kaip tu mane myli?
- Niall tu man lyg brolis. Nedaugiau.. - mano ašaros jau spėjo sušlapinti ligoninės patalus.
- Aš nesuprantu. Tu ką myli Zayn?
- Niall.. prašau nereikia. - man pradėjo svaigti galva.
- Tu.. tu jį myli... - jis atsisėdo ant žemės, sulenkė kelius ir juos pritraukęs apsikabino. Veidą paslepė juose. Ar man tik atrodo ar girdžiu kčkčiojimą?
- Niall? - jis nieko neatsakė, net nepakėlė galvos. - Tu susirasi geresnę.. tą kuri tave mylės taip kaip tu.
- Bet aš myliu tave. - jis prabilo.
- Niall, bet aš tavęs nemyliu. Norėčiau.. tikrai norėčiau tave mylėti, bet aš tiesiog nejaučiu tau to. - man buvo sunku jį tokį matyti, bet jam viską papasakojus pasijaučiau laisvesnė.
- Bet tu myli jį..tiesa? - jis pakėlė savo veidą ir pamačiau ašaras jo akyse, nuo to man pasidarė dar sunkiau.
- Aš nežinau ką jam jaučiu. Aš nežinau ar išvis jam kažką jaučiu. Bet žinau vieną jis turi išgyventi, nes jai ne aš tiesiog nežinau. - ir tada garsiai sukūkčiojau.
- Lol aš, nepaliksiu tavęs. Aš kovosiu dėl tavo meilės ir žinau, kad galiu ją laimėti.
- Niall nereikia.. tu jos nelaimėsi. Mano meilė ir jausmai tai ne kažkoks prizas. Tiesiog.. leisk man pailsėti.
Jis nieko nesakęs pašoko ant kojų ir išlėkė iš palatos. Garsiai užtrenkdamas duris. Aš žinau, kad jam sunku tai girdėti, bet turėjau jam pasakyti tiesą. Aš jam tikrai nieko nejaučiu.
×××××××××××××
Pasigirdus beldimui į duris greit pramerkiau akis ir šiek tiek pasikėliau į sėdimą pozą.
- Taip? - pro duris įėjo Damon su Klara.
- Brangute kaip tu? - prie manęs pribėgo Klara ir apsikabino.
- Gerai.
- Tau nereik apsimetinėt. Viską žinau kas tau nutiko. Ir atleisk, kad atėjom tik dabar, bet po Niall daugiau lankytojų pas tave neleido visą parą.
- Visą parą? - nejau aš čia tiek laiko?
- Ahhh taip. Tau leido migdamūjų, kad pailsėtum.
- Damon ar žinai kaip Zayn?
- Lola tau negalima daug nervintis.
- Viskas gerai tiesiog sakyk. Aš pasiruošusi.
- Mmm kulka tikrai pataikė ne į tinkamą vietą. Vos prieš 2h jis vos nemirė, nes žaizda vėl pradėjo kraujuoti. Lola nemeluosiu mažai šansų, kad jis išgyvens, bet..
- Aš noriu jį pamatyti! Dabar pat! - man nesvarbu kas, aš privalau jį pamatyti.
- Jis renimacijoje jo lankyti negalima, be to tu pati ne pačios geriausios būsenos.
- Kiek laiko aš čia gulėsiu?
- Dar kokia savaitę.
- Ne eik pasirūpink, iš čia išeisiu šiandiena.
- Bet Lol nemanau, kad tai gera mintis.
- Tiesiog eikit! - jie abu linktelėjo ir išėjo.
Aš greit atklojau kojas, jas nuleidau ir pastačiau ant grindų. Rankomis atsirėmiau į lovą ir pradėjau keltis, man viską skaudėjo, bet man nerūpi aš turiu jį pamatyti.
Po kelių bandymų man pavyko atsistoti. Užsimečiau chalatą ir išėjau pro duris.
Atsiradau koridoriuje. Priėjau prie kažkokios moters.
- Atsiprašau, bet gal jūs žinot kur Zayn Malik palata?
- Taip žinau, bet jums ten negalima.
- Taip žinau.. tiesiog noriu žinoti kokioje jis palatoje. Maldauju man tai labai svarbu.
- Na gerai. 289 palata.
- Ačiū. - dabar man belieka surasti jo palatą ir ten įsmukti.
Einu ilgu koridoriuje kuris visiškai tuščias. Matyt pas jį patekt bus daug lengviau nei maniau.
Pakeliu akis į duris ant kurių užrašyta 289. Štai šita palata, jis guli ten už šių durų. Ar man verta ten eiti? Ar aš tikrai noriu jį pamatyt? Ar aš jam kažką jaučiu? Ohh tikrai nežinau.. jo vietoj turėčiau būt aš.
Susikaupus atidariau duris įėjau į vidų. Iš kart pamačiau gulinti Zayn.
Prie jo buvo prijungta kalną laidų ir kateterių.
Pats jis nejudėjo. Jo akys buvo užmerktos. Ir jis išbalęs kaip popierius. Jo lūpos tokios sausos, kad visos sutrūkinėjusios. Taip pat jis guli be marškinėlių, tad matėsi jo raudoni bintai ant krutinės šalia širdies.
Išsigandau, kad jis jau čia guli negyvas. Nes pamatyt tokį Zayn, tas pats kas matyt jo lavoną.
Priėjau ir atsisėdau šalia jo lovos. Paėmiau už rankos ir pradėjau žiūrėt į jo ramų, išblyškusi veidą.
- Zayn. Kodėl užlindai? Aš buvau pasiruošusi mirti. O dabar miršti tu. Nežinau ką tiksliai reiškia tavo žodžiai "aš tave myliu". Tad labai noriu sužinot. Ir.. ir žinai aš manau, kad ir aš tau kažką jaučiu, tik aš labai bijau tų jausmų. Tu mano gyvenimą apvertei aukštyn kojom. Ir jis niekad negrįš atgal kaip ir senoji aš. Nežinau kodėl, bet mano širdis maldauja, kad tu sugrįžtum. Aš žinau, kad tu sugrįši.
Tada visu garsu pradėjo pypsėti aparatai. Zayn pradėjo kratytis į visas puses, jam iš burnos pasipylė kraujas.
Tai pamačius aš tiesiog sustingau vietoje. Jis negali mirt.. negali.
Pro duris greit įlėkė keli daktarai su seselėm. Mane tiesiogine to žodžio prasme išstūmė iš ten. Bet paskutiniai žodžiai kurios girdėjau iš daktarės prieš mane išvedant buvo tokie:
- Jis miršta!
Žinau dalis vėl rami.. bet, nu tokia vieta. Tai.. Tikiuosi nieko tokio.
YOU ARE READING
I Don't Care
FanfictionKas galėjo pagalvoti, kad gyvenimas gali pasisukti 190 laipsnių kampu? Tačiau, taip atsitiko jai, Lolai Mayd. Lola buvo paprasta mergina be ateities. Ji nematė gyvenime prasmės, tik norėjo nusižudyti. Tačiau mokykloje pasirodo naujokas kuris jai...