I Don't Care

118 Dalis

- Kodėl ne?

Jis įsitempė. Žvilgtelėjo į langą ir tada vėl atsisuko į mane. 

- Nes... Nes tu man patikai, Niall. Todėl noriu tave geriau pažinti.

Tai išgirdęs paspringau.

- Aš ne... - žiojausi sakyti, bet padavėja sutrukdė, nes atnešė maistą.

- Skanaus. - padavėja nusišypsojo mums.

- Dėkui. - Colton padėkojo ir iškart puolė valgyti.

- Aš ne...

- Tu ne...? - jis vėl pasižiūrėjo į mane.

- Kaip čia pasakius... - pasikasiau nejaukiai galvą. - Man patinka merginos.

Jis pradėjo juoktis iš manęs.

- Tai puiku, kad patinka. Kame problema? - jis besišypsodamas paklausė.

O aš susigėdau.

- Niall. Aš tavęs neversiu būti niekuo ko tu nenori. Galim pradėti nuo draugų? - jis ištiesė man ranką.

- Gerai. - atsakydamas paspaudžiau jam ranką.

Ir ką aš galvojau, kad sutikau su juo būt draugais. Visai jo nepažįstu.

- Žinai gyvenimas yra keistas dalykas. Visad maniau, kad užaugsiu tokiu žmogum kuriuo tėvas galėtų didžiuotis. Bet pažvelkime į mane, kuo aš tapau? Išties... Tai kelia juoką.

- Nematau nieko blogo tuo kas tu esi. - nebent tu pūti miglą man į akis.

- Galbūt tu ir teisus, per tiek laiko jau susitaikiau su tuo kas esu. Visad bijojau sau pripažinti, kad man nepatinka merginos.

- O gal bijojai tėvo? - nežinau kodėl tai leptelėjau.

- Skaitai mano mintis. - jis šiek tiek šyptelėjo. - Jei rimtai tai nežinau kodėl aš tau tai pasakoju. Manau vėliau nudegsiu...

- Na tu kalbi su galima sakyt bepročiu tai nėra ko jaudintis.

- Kodėl tu taip sakai? Niall tai tik liga, su ja galima gyventi.

- LOL viską tau pasakė?

Jis linktelėjo.

- Manau aš tik keliu visiem pavojų būdamas šalia. Bijau, kad... Kad nesuvaldysiu savęs, kad ką nors nuskriausiu. Niekad negaliu būt atsipalaidavęs.

- Bet dabar tu atsipalaidavęs?

- Nes nebijau, jei tau kažką padarysiu. Tu nesi toks svarbus. - tiesiai šviesiai pasakiau. Juk aš jį vos pažįstu.

- O gal tiesiog reik rast žmogų su kuriuo nebijosi būt savimi?

- Gana. Per daug visų šitų šnekų. Niekada nerasiu tokio žmogaus.

/Zayn/

- Negaliu patikėti, kad Niall išvažiavo su juo! - mane jis pradeda nervinti, ar jis visai neturi galvos ant pečių?

- Gal jis turėjo tam priežasčių? - Lola vistiek bando jį ginti.

- Kokių dar priežasčių?! Jis jo net nepažįsta. Prisiekiu jei jis grįš užmušiu jį.

Atsidusęs atsisėdau šalia Lolos ir apsikabinau ją.

- Jis ne žaislas Zayn. Tikiu, kad grįžęs viską paaiškins. Aš juo pasitikiu.

- Bet aš nepasitikiu nė vienu iš jų. - tada ji atsigulė, o galvą padėjo man ant kelių.

Perbraukiau ranka per jos rausvą skruostą.