I Don't Care

64 Dalis

Ilgoka rami be intrigos dalis. 

/Zayn/

- Tu  pasigailėsi. - viskas ką jai pasakiau.

Buvau jai geras ir kantrus. Bet ji elgiasi su manimi kaip su šunimi, tikrai nesitikėjau, kad ji į mane šaus ir tik visa laimė, kad pataikė į patį. Bet jai ji nori karo, bus karas. Gerasis Zayn dingo ir dabar ji supras ką reiškia priešintis Malik. Gal ji ir neprisimena koks buvau pradžioje su ja, bet dabar tikrai sužinos.

Nenoriu su ja būti žiaurus, bet ji man nepalieka kito pasirinkimo. 

Tiesiog kai Lolos neliko manyje kažkas dingo, lūžo net nežinau. Be jos tiesiog nėr prasmės. Matau jos kūnas vaikšto, bet Lolos jame nėra, tai kitas žmogus, žmogus kuris man nieko nejaučia, manęs neprisimena ir nepažįsta. Tai tas pats kas sakyti, kad Lola negyva, nes ji ir yra negyva, tikrosios Lolos čia tarp mūsų nėra, o jai jos nėra nėra ir manęs. 

- Ir ką tu man padarysi?

- Oh mažute kai noriu aš viską galiu. O dabar pradėkime nuo to, kad tu gyvensi čia, mano kambaryje. Visą laiką kai manęs nebus šalia, tave saugos Alex.

- Bet..! -pertraukiau ją.

- Jokiu bet Lola! Ir nusiimk šitą nuo rankos, nes tu tik mano! - priėjau ir nuroviau jai nuo rankos sužadėtuvių žiedą ir sviedžiau jį kažkur į šoną.

- Malik! Aš nesu tavo ir niekada nebūsiu! Be to tėvas mane ras ir išgelbės! - pati netikėdama savo žodžiais pasakė.

- Manai jis kiš savo purviną snukį į mano gaujos valdas? Tai turėtu būt įdomu. - nusišypsojau.

- Tu man neaiškinsi!

- Ką norėsiu tą darysiu! Nes tu mano!

- Nesu!

- Jai prisimintu ką nors tai žinotum, kad tu tik mano! Bet tu gi neprisimeni ir net nesistengi prisiminti! Bet nesijaudink aš priversiu tave prisiminti!

- Tu taip sakai tarsi aš kalta, kad netekau atminties.

- Tu ir esi kalta! Jai tu tik  nebūtu tą vakarą eilinį kartą nusprendusi išsidirbinėti! Bet ne tau gi reikėjo bėgti nuo manęs! Ir tu net nesipriešinai, kai tave tempė į tą sumautą furgoną! Ir tokia ateitis kuri dabar mudu supa yra tik tavo kaltė! - neišlaikęs išstaugiau viską, ant jos.

- Zayn, nemanai, kad tai per žiauru? - įsikišo Damon.

- Tai ne tavo supistas reikalas!

- Jai reikės aš ją ginsiu!

- Jai reikės aš tave nušausiu net nė nemirktelėjęs! - išsitraukiau ginklą ir nusitaisiau į jį. - Tavęs nežudžiau tik dėl Lolos! O dabar kai jos nebeliko.. galiu ir nušauti tave, juk tu nieko prieš Nadia? A?

- Kas čia vyksta? - atėjo išsigandusi Klara.

- Varyk iš čia kol tavęs ir nenušoviau!

- Zayn. Prašau. - ji pradėjo verkti.

O Lola stovėjo tarsi transo būsenoje.

/Lola/

Jis pasikeitė per akimirką, dar atrodo tik ką stovėjo prieš mane toks švelnus ir mielas įtikinėjo mane eiti kartu.

Dabar viso to neliko. Taip ir maniau, kad žmogus negali pasikeisti.

- Zayn. Prašau. - išgirdau Klara.

Iki ko aš visus davedu?

- Nereikia. - pažvelgiau į Zayn.

- Ko nereikia? - apsimeta nesuprantantis.