I Don't Care

59 Dalis

/Nadia/

Staigiai apimta šoko striktelėjau, akyse viskas sukosi, viskas plaukė.

- Už ką?! - surėkiau.

- Tu man melavai! Geriau jau būtum negrįžus, nes dabar nudėsiu tave!

Aš nesuprantu kas čia vyksta, jam ką stogas pavažiavo?

- Kate, tave sekė! Tad net nebandyk neigti, kad nesimatei su Harry.

- Radai ko klausyti! Ta kalė tik ir laukia, kad man pakišti koja!

- Ką veikei su Harry?! - jis buvo įsiutęs, jo tokio dar nemačiau.

- Jis... jis mane pamatė, aš jam sakiau, kad dabar aš su tavimi. Aš išėjau, grįžau pas tave.

- Kale, tu man daugiau nebemeluosi!

- Palik mane ramybėje! - surėkiau jam kai jis pradėjo artėti manęs link.

Jis stvėrė mane už plaukų, ir sviedė į žemę. Aš galva trenkiausi į grindis, akyse dar labiau pradėjo suktis.

Stojausi iš paskutiniųjų, bet pajutau spyrį į pilvą. Tada vėl sukritau ant, grindų, jaučiausi tarsi suparalyžiuota.

Gal geriau čia ir mirti?

Pramerkiau akis. Norėjau pajudinti rankas, bet negalėjau, sunkiai pasukau galvą į jų pusę. Jos surakintos.

- Pabudai. - lediniu balsu pasakė Džeris.

- Tėti?

- Dabar tu būsi čia. Iki tavo pirmos užduoties. Nereikėjo man tavimi taip greit pasitikėti.

- Aš gi nemelavau!

- Nadia. Aš galėjau tave nužudyti, bet to nepadariau. Aš tave tik nubaudžiau, aš geras tėvas. - su žodžiu "tėvas" jis išėjęs užtrenkė duris.

Kodėl aš tokia sumauta? Kodėl aš išvis atsiradau šitame pasaulį? Turėjau mirti, turėjau mirti vietai to, kad netekau atminties.

Prisiminimas

*********

Aš pradėjau smarkiai kūkčioti, mano gerklėje buvo susidaręs didelis gumbas per kurį negalėjau kalbėti ir nenorėjau. Tiesiog gulėjau ant šaltų grindų ir nieko daugiau nenorėjau. Tada man kilo mintis kaip visą šį skausmą pabaigti. Iš paskutiniųjų atsistojau nuėjau į vonią prie veidrodžio Niall su Damon mane nusekė žvilgsniais, bet nesekė matyt manė man reik kelių minučių vienai ir jie buvo teisūs.

- Lola prašau žinau kaip tau sunku, bet mums reik eiti jis greit bus čia. Aš noriu, kad tu būtum saugi. - girdėjau Niall balsą už durų.

Man jau nerūpėjau staigiai užrakinau duris. Su ranka trenkiau į veidrodį ir jis subyrėjo į šukes. Paėmiau pačią didžiausią šukę. Ir persipjoviau savo venas. Iš jų pradėjo tekėti kraujas aš staigia netekusi jėgų kritau ant žemės dar turėdama sąmonę. Pamačiau kaip durys išlaužiamos ir iš jų išbėga Niall. Pribėgęs prie manęs jis kažką sakė, bet aš jau negirdėjau pagaliau visa tai baigsis. Ir mano akys užsimerkė. 

*********

Prisiminimo pabaiga

/Zayn/

Eva pradėjo nurenginėt mano maikę.

Nurengus numetė maikę į šoną. Tada vėl grįžo prie manęs.

Mes tai padarysim tiesa? Bet kodėl, man prieš akis vis išdygsta Lolos veidas? Kodėl? Juk ji mane užmiršo! Ji mane paliko! Ji išėjo... turiu tam teisę.