I Don't Care

94 Dalis

Dadam! Nauja dalis! Šį syk greičiau įkėliau xd. Gero skaitymo, laiku jūsų komentarų, nes jie skatina rašyt ir kelia man šypsena, man labai įdomi jūsų nuomonė! Gero skaitymo! 

Mus nuvežė į areštine.

Mane ir Tyler pasodino į gretimas kameras. Pirmą kart sėdžiu užgrotų, negaliu nieko padaryti, o Lola... Lola gali būt negyva... noriu verkti, noriu išlieti savo jausmus, bet negaliu, negaliu... turiu vaidinti stiprų ir nepalaužiama nors toks nesu, dabar kaip niekada jaučiuosi sudužęs į šipulius...

- Tai ką būsim kambariokai? - nusijuokė su skausmo aimana Tyler.

- Melsk Dievo, kad ji gyva!

- Jau meldžiuosi. Kad Dievas pasiųstų ją tiesiai į pragarą.

Staigiai įsibėgėjau ir trenkiausi į grotas. Sučiupau jas ir kaip pamišęs pradėjau rėkti ir laužti jas, tik, kad tai beviltiška...

Jaučiu kaip skausmas kaupiasi ties krūtine ir negaliu jo panaikinti,  širdis su kiekvienu dūžiu vis skyla į smulkesnes šukes.

- Nieko nebus Malik. Jei nori iš čia pasprukt mum reik susivienyt.

/Lola/

Pramerkiau akis. Ir vėl balti patalai.

Šalia manęs ant sofos miega blondinas.

- Niall? - tyliu balsu pasakiau, jaučiuosi tokia nusilpusi, galva svaigsta.

Jis greit pramerkė akis, atsisuko į mane ir nusišypsojo, tada pakilo ir priėjo prie manęs.

- Kaip tu?

- Kas.. kas nutiko? Kur Zayn!? Kur visi? - pradėjau panikuoti.

- Lol tau negalima nervintis. - jis susiraukė.

- Kur jis?! Man jo reik. - ištryško ašara kuria staigiai nusivaliau.

- Lol man.. man labai gaila... bet jie visi negyvi. - jo akyse kaupiasi ašaros.

- Tu meluoji!! Ne! Netikiu!

- Tyler juos visus nužudė! Turi suprast jie negyvi!

- Tu mus išdavei visus! Tu kaltas!

- Paaukojau juos dėl tavęs!

- Jie gyvi!

- Zayn ir visi kiti negyvi. Juos nužudė Tyler. O tave išgelbėjau nuo Kates. Likom tik mudu, man labai gaila...

Aš noriu mirti. Negaliu gyventi be jų be JO.

Jie visas mano pasaulis, o dabar aš subyrėjau į šipulius.

- Neždinkis iš čia! Nekenčiu tavęs! - pradėjau rėkti ir trankyti jį verkdama.

- Šaaa... ramiai. - jis man staigiai suleido švirkštą į ranką.

Akys pradėjo merktis,  staigiai užėjo miegas. Aš atsijungiau.

********
Po dviejų savaičių

/Zayn/

- Malik, mes darėm ką galėjom net ir papirkę puse teisėjų tau nesumažins bausmės. Geriausia ką galim išpešti tai jokios mirties bausmės, o kalėjimas iki gyvos galvos. Man labai gaila.

- Tau gaila!? Po galais negaliu sėdėt už grotų iki gyvos galvos! Turiu grįžt pas Lola! - trenkiau iš įniršiu su kumščiu į stalą.

Kraustausi iš proto. Jau praėjo dvi savaitės, o aš jos nemačiau, negirdėjau jos balso, jos juoko, jos tobulų akių, nes pas mane neleidžia lankytojų neskaitant advokato, kuris man visą praneša.

- Juk turi būt būdas!

- Zayn! Kaip tavo draugas ir advokatas sakau, kad tu per giliai įklimpęs. Tokios didelė žuvies kaip tu ir Tyler jie nepaleis.

- Ką man daryti!

-Įtikinau teisėjus leisti tau pasimatyti su Damon. Jis bus vienintelis tavo lankytojas be manęs iki teismo. Kuris be ja šian.

- Kodėl ne Lola?!

- Jis tau viską paaiškins. Aš einu, o jis tuoj ateis.

/Lola/

Nežinau kelinta savaitė eina. Esu kažkokiam name su Niall. Jis man kiaura parą lašina lašelinę su raminamaisiais. Kiekvieną sekunde, kiekvieną akimirką būnu apsvaigus ir nusilpus.

Jaučiu , kad netekau pati savęs.

Niall sako padės man išgyvent sielvartą ir netektį, jis tiki, kad jį pamilsiu. Bet be Zayn aš tenoriu mirti, be visų aš tiesiog negaliu gyventi. Aš nejaučiu savo kūno, bet siela plyšta į gabalus, skausmas toks nepakeliamas, o ašarų sankaupos nyksta. 

Aš noriu užmigti amžinu miegu, AŠ NORIU BŪTI UŽMIRŠTA.

/Damon/

Įeinu pro metalines duris į kambariuką kur vos stovi stalas ir dvi kėdės. Vienoje iš jų sėdi Zayn su oranžine pižama ir antrankiais. Jis atrodo ne kaip.

Prisėdau priešais jį.

- Tau tinka nauja pižama.

- Ši spalva mane jau vimdo. Ir tau tinka tavo peties tvarstis.

- Atleisk neprisiderinau prie tavęs. - nusijuokiau.

- Kodėl atėjai tu, o ne Lola?? - jis susiraukė ir suspaudė kumščius. - Ar bent žinai, kaip aš einu iš proto! Nemačiau jos 2 sumautas savaites po to įvykio!

- Ji sveika gyva. Namie. Tiesiog jie neleido pas tave merginos.

- Kaip suprast!

- Nemanai, kad logiškiau pasitarti su manim, ką daryt!? Juk tavęs iš čia neišleis!

- Privalau ją pamatyti! Juk ji ateis šian į teismą, į svarstymą.

- Ne.

- Kodėl! - užriaumojo. Matau įtūžį jo akyse.

- Nes ji bijo, jei tave pamatys negalės tavęs palikti. O juk taip ir bus, nes tavęs neišleis! -  negaliu jam sakyti tiesos. Negaliu jam pasakyti, kad Lola dingo ir mes nežinom kur ji.

- Damon aš daugiau taip nebegaliu! - jei jis sužinotu tiesa apie Lol... nežinia ką iškrėstu.. geriau jam nieko nesakyt, vistiek negalės nieko pakeisti.

******
TEISMO PABAIGA
NUOSPRENDIS

/Zayn/

- Zayn Malik ir Tyler. Paskelbsiu paskutini nuosprendį. Prašom atsistoti. - prabilo teisėjas.

Aš ir ta šlykštynė atsistojom.

- Jūs esate pripažinti kalti. Ir jums skiriama bausmė kalėjimas iki gyvos galvos, be jokių išimčių. - aš pabėgsiu iš čia, aš grįšiu pas savo gyvenimo meile ir nieks manęs nesustabdys tuo labiau grotos.

Mus išvedė iš teismo salės.

- Draugai iki gyvenimo galo? - nusijuokė Tyler.

- Aš nudėsiu tave.

- Žiūrėk ką sakai. Mūsų klausosi, a tai dar duos kalėti ir po mirties. - nusijuokė. Jis visai praranda sveiką protą.

/Lola/

- Žinai depresija išgydomas dalykas Lola. Ir aš ją išgydysiu.

- Niall... leisk man numirti...

- Niekada, meile. - tada jis pabučiavo mane į kaktą.

/Tyler/

- Tyler kodėl paprašei tokios bausmės kaip pas Malik? Jei galėjai jau šian išeiti namo? Niekaip nesuprantu.

- Uhh... mielas mano Tony. Aš turiu planą. - šyptelėjau.