Kas galėjo pagalvoti, kad gyvenimas gali pasisukti 190 laipsnių kampu?
Tačiau, taip atsitiko jai, Lolai Mayd.
Lola buvo paprasta mergina be ateities. Ji nematė gyvenime prasmės, tik norėjo nusižudyti.
Tačiau mokykloje pasirodo naujokas kuris jai...
Mano rankos pradėjo dar labiau drebėti, iš jų iškrito ginklas.
Ašaros nenustoja tekėti. Ką aš padariau? Ką aš padariau?
Aš negaliu, aš nužudžiau savo gyvenimo meilę. Nuspaudžiau gaiduką, nuspaudžiau jį ir dabar Zayn nebėra.
Greit išbėgau iš kambario, visus palikdama.
Išbėgau iš namo į gatvę. Nė velnio nežinau kur aš.
Tada su vibravo mano telefonas. Gal ten Zayn, gal jis gyvas?
Išsitraukiau telefoną ir pamačiau gautą žinutę nuo tėvo.
Sveika, tik noriu pranešti, kad tu netekėsi už Alex. Radau tau kitą įtakingesnį, geresnį ir naudingesnį už Alex. Tik tiek norėjau, tikiuosi Jake dabar guli kraujo klane. :)
Jis ką? Bet dabar tai nesvarbu, nesvarbu niekas. Gyvenimas be Zayn yra niekas, ir dar tai, kad jį nužudžiau aš.. Aš neturiu teisės gyventi, neturiu teisės kvėpuoti, neturiu teisės būti ten kur jo nėra.
Pradėjau bėgti gatvę į tolį, mano galva sprogs.
Kokia kvaila aš esu kodėl nekovojau už mano ir Zayn meilę? Kodėl taip greit pasidaviau Džerio šantažui! Kodėl nesipriešinau kai mane tempėsi į tą sumautą furgoną?! Kodėl bėgau nuo Zayn?!
Pabėgti pas Džerį buvo pats blogiausias sprendimas. Nekenčiu jo visa savo esybę! Kodėl visi sprendimai kurie man atrodo yra geriausi visad pasirodo atvirkščiai? Kodėl aš tokia nesveika?
Kojoms pradėjus labai skaudėti nuo bėgimo sustojau. Buvau labai uždususi, kvėpavau nežmonišku greičiu.
Tada apsidairiau aplink, aš stoviu ant kažkokio tai tilto. Ar tai ženklas? Ženklas iš aukštai? Ženklas, kad man metas pagaliau išeiti, palikti šį pasaulį?
Priėjau prie turėklų, aukštis tikrai labai didelis, o dar ta nerami audringa upė ir ta nežmoniška srovė... nėra šansų, kad aš išgyvensiu. Taip ir turėjo įvykti nuo pat pradžių, nuo pat pradžių man buvo lemta mirti.
Sunkiai perlipau per turėklus. Dabar stoviu už tilto įsikibusi į turėklus, man reik tik nušokti ir viskas bus baigta.
Užmerkiau akis, paskutinį kartą įkvėpiau ir jau norėjau šokti..
- Ne! - išgirdau balsą sau už nugaros.
Sunkiai atsisukau atgal ir pamačiau stovintį Alex, o šaliai jo limuziną.
- Eik iš čia Alex.
- Nedaryk to. - prašė.
- Neturiu dėl ko gyventi.
- Tu turi daug žmonių kurie tave myli!
- Aš nenusipelnau būti mylima.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
