I Don't Care

40 Dalis

-Tu! - Zayn užriko. Pasukau galvą į tą žmogų ir pamačiau stovintį Liam.

Zayn staigiai pašoko ir pro atviras duris išlėkęs stvėrė Liam už marškinių ir prisitraukė prie savęs.

- Ko tau reik Liam? Mh? - piktai paklausė.

- Na pirma tai mane paleisk. O antra man reik tavo pagalbos.

- Ir kodėl manai, kad aš tau padėsiu po to? - Zayn pakėlė antakį.

- Nes mes draugai brolau. Juk per amžius.

- Ar draugai, draugui pakiša narkotikų?

- Juk nemaniau, kad tu pyksi. Tau gi patikdavo narkotikai, merginos. Tai kas dabar nutiko?

- Aš turiu merginą.

- Brolau kam tau ji? Kai gali turėt visas?

- Tame ir esmė kai turiu ją man nereik kitų. - Zayn paleido jį ir atsisuko į mane.

- Einam.

Aš atsistojau ir priėjau Zayn, jis mane apsikabino per liemenį tada pradėjo temtis išėjimo link, o Niall ėjo iš paskos.

- Zayn! Prašau! Aš tikrai atsiprašau. Ir prašau tavo pagalbos! Tai dėl Evos!

Zayn sustojo.

- O kas jai? - atsisukęs paklausė.

- Žmogau. Ją pagrobė, nežinau nei kas nei ko. Gavau tik žinutę, kad ji pagrobta ir viskas. Galvojau,kad jiems reik pinigų, bet... Aš nežinau ką man daryt, ji viskas ką turiu. - jis atrodė toks palūžęs.

- Sek mus su mašina.

- Ačiū.

Kaip nekeista, bet Niall mane su Zayn sutiko parvežti namo, o Liam mus sekė įkandin.

- Zayn.. o kas ta Eva?

- Liam sesė.

- Aš gi matau, kad ji tau kur kas daugiau nei tik Liam sesė.

- Na... Ji man padėjo išsikrapštyti iš to viso mėšlo kuriame buvau kai būdavau su Liam. Ji man padėjo, todėl dabar noriu padėti jai. Supranti?

- Suprantu. Bet aš nepasitikiu Liam.

- Aš ir mažyte, aš ir.

- Tu gi supranti, kad tai gali būt nelengva. - įsiterpė Niall.

- Suprantu, bet tu pats puikiai žinai, kad aš jai skolingas.

- Kaip ir aš. - tai sakydamas Niall stipriai suspaudė vairą.

- O už ką tu? - Zayn nesuprato.

- Už... Už tai, kad ji sugrąžino man draugą. - tyla. - Žinai aš suprantu, kad mes negražinsim mūsų draugystės, bet norėčiau pabandyt viską iš naujo.

- O kaip dėl Lolos? Tu ja paleisi?

- Ji pasirinko. Ir aš tikiu, kad ji bus laiminga su tavim. Mano meilė jai apsuko man galvą, bet šen supratau, kad tu ją tikrai myli.

- Man tai daug reiškia. Aš noriu atgal savo draugo. - Zayn nusijuokė.

- Aš taip pat, man trūksta mano įkyraus idioto draugo!

- Auch. - visi pradėjom juoktis.

×××××××××××××××

Niall sustojo ties namu. Visi išlipom ir palaukėm kol privažiavo Liam.

Suėjom į namą.

Iš apačios iškart atskubėjo Damon su ginklu ir dar pusnuogis. Tai man sukėlė juoką.

- Kas per? Ką jūs čia veikiat?

- Kaip matau tau širdies neskauda, kad mes kameroje turime miegot. - Zayn pavartė akis. Aš nesuprantu ko jie amžinai taip vienas su kitu ginčijasi.

- Tylėk Malik. - Damon piktu balsu pasakė. - O kaip tu Lol?

- Manau gerai. Žinai aš noriu atsiprašyti, kad buvau tikra kale.

- Eikš čia. - jis ištiesė rankas apsikabinimui.

Iškart griuvau į jo glėbi neskaitant Zayn pikto žvilgsnio.

- Tu nesi kalė. Atleisk už tuos žodžius.

- Ham... gal galim eit prie reikalo? - pasipiktinęs pasakė Liam.

Aš atsisukau į jį piktu žvilgsniu, jis tik susiraukė.

- Gerai. Aš šen pavargau eisiu pamiegot... o jūs aptarkit savo reikalus. - nusižiovavus pasakiau.

Užlipau į viršų ir kai jau atidarinėjau kambario duris mane kažkas sulaikė už rankos, greit pasisukau į tą žmogų.

- Niall?

- Žinau.. tu pavargus. Bet aš turiu tau tai pasakyt. Aš myliu tave, o todėl, kad myliu aš tave paleisiu, kad būtum laiminga, o aš tikiu, kad tu su Zayn būsi laiminga. - mačiau skausmą jo akyse.

- Ačiū. Man tai daug reiškia.

Jis staigiai apsisuko ir nuėjo į savo senąjį kambarį.

Niall mano gyvenime man yra svarbus, jis man daugiau nei draugas, jis man lyg brolis. Ir aš tikiuosi, kad jis sugebės vieną dieną mane pamiršti ir susirasti nuoširdžią mergina.

Garsiai atsidusau ir atidariau duris. Įėjus uždariau jas.

Paspaudžiau mygtuką, kad įsijungtu šviesos, bet jos neįsijungė. Paspaudaliojau dar kelis kartus, bet jokio rezultato. Nejau dingo elektra?

Ištiesiau rankas į priekį ir pradėjau eit link lovos.

Tik staiga pajutau maišą sau ant galvos. Ir rankas ant gerklės.

-  Paleisk! - užrėkiau visa gerkle ir bandžiau muistytis bei trankytis, bet man nesisekė, nes nieko nemačiau, o tos rankos vis labiau spaudė mano gerklę.

Po kelių akimirkų suklupau ant keliu.

- Ššš... mažute šš.. - su tais žodžiais aš atsijungiau.

Sveikos! Tai gi atleiskit, kad senokai jau kėliau dalį. Ir srr, kad ši dalis tokia trumpa ir niekam tikusi :/