I Don't Care

116 Dalis

Apsirengiau rūbus. Zayn taip pat. Ir abu nusileidome apačion. Visus radome virtuvėje.

- Sveiki. Ką čia gero valgot?

Visi pasisveikino atgal.

- Picą. - atsakė Damon. - Tą pačią kurią kažkas užsakė ir pamiršo sulaukti vakar vakare. Ir aš turėjau sumokėti.

- Ups. - nusijuokiau. Visai vakar iškrito iš galvos.

- Aha. Ups. - Damon nusijuokė.

Na šalta pica nėra taip blogai. Prisėdom su Zayn ir pradėjom valgyt.

- Emm... Lindsay. Man būtų malonu jei padėtum man su viskuo.

- Yay! - ji pašoko iš laimės ir mane apsikabino. - Nepasigailėsi.

Aš jai šyptelėjau.

- Tiesa. Damon, o kur Harry. Aš jo pasigedau jis jau kelias dienas negrįžta. - Zy paklausė.

- Ai tiesa. Jis kažkur išvažiavo su Lucy. Nenorėjo jum trukdyti.

- Hmm. Tikiuosi viskas gerai.

- Na gerai. Zayn, Niall mum metas važiuoti. - Damon atsistojęs pasakė.

- Mum taip pat Lola. - pasakė Lindsay.

- Gerai. - visi atsakėm ir atsistojom.

- Pala, o kas bus su Klara? - paklausiau  Damon.

- Ją anksti ryte nuvežiau pas Klaros mama. Šian ir ryt pabus su ja.

- A. Gerai.

Visi išsiruošė ir išėjo į mašiną. Paskutiniai likome mes su Zayn.

- Zayn?

- Mh?

- Na. Vestuvės. Mes taip ir nekalbėjom, kaip pačios vestuvės mūsų atrodys.

- Lola, kaip tik tu nori. Man nesvarbu niekas, kad tik tu jose būtum.

- Aš noriu paprastų jaukių. Tik mudu ir mum keletą svarbių žmonių. Daugiau nieko nereikia.

- Kaip aš tave myliu. - jis pabučiavo mane į skruostą. - Tada tokios ir bus mūsų vestuvės.

- Gerai. - šyptelėjau.

Tada abu išėjom.

Zayn įsėdo pas Damon į mašiną, o aš pas Lindsay.

Vos įsėdau Lindsay pradėjo važiuoti.

- Žinau nuostabią vestuvinių suknelių parduotuvę.

- Gerai.

/Zayn/

Damon vairavo aš sėdžiu priekį šalia jo, o Niall gale. Jis gan ramus. Tiesiog žiūri pro langą, įdomu kas verda jo galvoje.

- Žinai. Jei man kažkas prieš keletą metų būtų pasakęs, kad aš su Zayn Malik važiuosiu pirkt kostiumų jo vestuvėms, tai už jokius pinigus nebūčiau patikėjęs.

- Labai juokinga.

- Tu pasikeitei. Ar pats tai supranti? - Damon žvilgtelėjo į mane.

- Nežinau ar daug pasikeičiau. Bet dėl Lolos stengiuosi būti geresnių. Tokiu kokį ji mylėtų.

- Jūs gausit happy ending. Abu to nusipelnėt.

- Ar tai normalu, kad kalbat tu panašus į kokį tėtį? - nusijuokiau. - Tu toks nežinau... Besirūpinantis ir palaikantis? Visad maniau, kad tu tik trenktas Salvatore. Samdinys.