I Don't Care

61 Dalis

Srr daug klaidų..

/Liam/

Vartausi ir vartausi niekaip negaliu užmigti. Galva tiesiog pilna minčių "meilė be atsako" tai sumautai keistas dalykas..

Ohh atsisėdau pasiėmiau telefoną, 3 nakties. Na aš tikrai neužmigsiu..

Išlipau iš lovos. Nusprendžiau nueiti į virtuvę. Tiesa aš mėgėjas naktimis užkąsti.

Nusileidus į apačia pamačiau šviesą sklindančia iš virtuvės.

Nežinau gal tiesiog turėjau ten neiti. Bet nuėjau, įėjęs pamačiau šaldytuve besiknaisančią Klara.

Jau sukausi išeiti kai..

- Liam?

- Emm.. - pasikasiau pakaušį. - Na taip.

- Nesimiega, ką?

- Taip, be to mėgstu užkąsti naktimis.

- Aš taip pat. - ji nusišypsojo. - Pasiliksi? Yra torto.

- O tortas! Žinoma. - gailiuosi velnias ką aš padariau. Neturėčiau čia būti su ja. Maniau, kad užmiršau ją, bet taip nėra.

Ji pastatė tortą ant stalo ir padėjo šaukštelį man, o su savo ji iškart pradėjo valgyti.

Prisėdau šalia ir nieko nesakydamas pradėjau valgyti šokoladinį tortą.

- Liam.. kaip tu laikaisi?

- Manau gerai. O tu?

- Puikiai. Pagaliau galiu džiaugtis santuoka. - ji nusišypsojo. O dar tos šokoladinės jos akys, taip pripažįstu aš jas dievinu.

- Džiaugiuosi dėl tavęs.

- Liam, na tu juk.. turi merginą?

- Ne.

- Prašau tik nesakyk, kad dėl to kalta aš.

- Klara.. aš tebemyliu tave. - pakėliau akis ir įsižiūrėjau į jos.

- Taip negerai. Liam turi mane pamiršti.

- Bandžiau gerai? Bet negaliu. Aš tau sakiau, kad niekad tavęs nepamiršiu.

- Liam aš išėjau, palikau tave. Mums abiems buvo metas gyventi toliau.

- Bėda ta, kad aš įstrigau, Klara.

- Žinau, kad mes ne savo noru išsiskyrėm.. o dar vaikelio mirtis kurio laukėmės.. Liam mane tai palaužė, aš turėjau pabūt viena, turėjau susitaikyti, kad mūsų dar negimęs vaikas mirė.

- Klara man ir sunku buvo! Aš tavęs laukiau! O tu, tu pradėjai bendrauti su Damon!

- Aš jį pamilau. - ji nusuko apsiašarojusias akis.

- Neverk. - nuvaliau nykščiu jos riedančią ašara. - Ar.. ar apie mudu kas nors iš jų žino?

- Niekas. Niekas nežino, kad mes net pažįstami, o ką jau kalbėti apie mūsų santykius. Liam, aš noriu, kad tai liktu tik tarp mūsų.

- Nenori, kad žinotu Damon. - piktai pasakiau.

- Nenoriu, kad išvis kas nors žinotu. Liam tu esi mano skaudžiausia praeitis, kurios nenoriu prisiminti.

- Klara - įėjęs į virtuvę Damo pakvietė ją.

- Taip jau einu miegoti. - ji atėjo ir paėmė jį už rankos.

- Ką čia veikėte? - įtartinai pažiūrėjo.

- Koks sutapimas, mes abu mėgstam užkandžius naktį. - ji nusijuokė.