I Don't Care

78 Dalis

Atleiskit, kad taip ilgai nekėliau. Reikėjo man pertraukėlės, prasidėjus mokslams kažkaip.. dingo laikas rašymui. Bet dabar aš vėl čia, tikiuosi, kad dar yra skaitančių ačiū! 

P.s. srr, kad dalis gali pasirodyti keista, bet ČIA 2 SEZONO PABAIGA THE END. IR 3 SEZONE JAU ESU VISKĄ SUPLANAVUSI TAD AČIŪ SKAITYTOJAMS! ❤

Prabudau nuo saulės spindulių šviečiančių man į veidą.

Pasitryniau akis, ir atsisukau Zayn pusėn. Bet jo ten nebuvo.

- Zayn?! Tu čia?! - kur jis galėjo išeiti tokiu laiku?

Išlipus iš lovos užsimečiau marškinėlius.

- Zayn!? - šaukiau vaikščiodama pro kambarius. - Zayn!? Prašau, tu čia!?

Paėmiau telefoną ir pradėjau jam skambinti.

Apgailestaujame, bet šiuo metu adresatas ne ryšio zonoje. Pabandykite vėliau.

Išgirdau tik pranešėjos balsą.

Tada pamačiau raštelį ant durų. 

Paėmiau jį. 

Ant jo buvo parašyta tik "Atleisk -Zy"

******
Po 1h

Jis neatsiliepia jau net nežinau ką galvoti. Ar jam viskas gerai? O gal jam kas nutiko? Ir kaip suprasti "Atleisk"?

Pradėjau skambinti Damon.

- Net nežinau kodėl pakėliau. - prabilo. 

- Damon. Atleisk man.. aš.. aš negaliu be tavęs. Man dabar reik tavo palaikymo, man reik tavęs. Prašau atleisk, kad buvau tokia kalė. Nenorėjau.. Prašau aš nežinau ką daryti, man ir Zayn grasina Tyler, o dabar ryte pabundu ir jo nėra, jis tik paliko raštelį kuriame užrašytas vienas supistas žodis ATLEISK! Aš jam skambinu, bet jis nekelia ir man baisu.. aš.. aš bijau, kad galiu palūžti. Nebežinau ką daryti... Atleisk. - mane balse pasigirdo drebulys.

- Kur dabar randiesi?

- "Noris viešbutį".

- Po 20 min išeik į lauką.

- Ačiū.

Tada pokalbis nutrūko.

Greit apsirengiau, stvėriau visus savo daiktu ir išlėkiau iš kambario.

Nusileidus į pirmą aukšta nuėjau administracijos link.

- Laba diena. Norėčiau paklausti, gal šian matėt poną Malik?

- Apgailestauju, bet čia nėra jokio žmogaus pavarde Malik.

- Ką? Juk aš vakar čia atėjau su juo, į 267 numerį!

- 267 Numeris priklauso ponui Montana.

- Supratau... ačiū už pagalba.

- Nėra už ką. Geros dienos panele.

Išlėkiau į lauką.

Nieko nesuprantu. Juk vakar buvo tokia tobula diena. Viskas buvo tobula.. kur jis galėjo dingti!? Ir kas čia per nesąmonė dedasi?

Staiga prie manęs privažiavo Damon.

Greit įsėdau į mašiną.

- Ačiū, kad atvažiavai.

- Tai nereiškia, kad nepykstu ant tavęs.

- Suprantu.

- Lola. Tu turi kai ką žinoti... dėl Zayn.