Sėdžiu ant ledinių koridoriaus grindų ir žiūriu į Zayn palatos duris. Čia sėdžiu jau maždaug 2h, o daktarai dar iš ten neišeina.
Bet jai dar daktarai iš ten neišeina, reiškia jis dar kol kas gyvas, tiesa?
Aš tiesiog nebegaliu tai mane veda iš proto, o dar toks jausmas, kad mano kūnas suplėšytas į gabaliukus, o ašarų akyse tiesiog nėra.
Jis negali mirti, negali mirti gelbėdamas gyvybę man.
Užverčiau galvą atgal ir užmerkiau apsunkusius akių vokus.
/Damon/
Ohh ji ant grindų nejudėdama jau sėdi kelias valandas.
Jai tai kenkia. Nematau ko jai taip kankintis dėl to Zayn, jai jis mirs pasauliui bus tik geriau kaip ir jai pačiai.
- Klara aš jos nesuprantu. Ko ji taip kenčia dėl jo? Kai turėtu džiaugtis, kad jis miršta.
- Ohh Damon kaip tu nesupranti..? Ji jį myli, o jis ją. Jie vienas kitam skirti. Supranti jie trenkta porelė.. kaip ir mes.
- Bet kaip jinai jį myli? Kaip kažkas gali jį mylėti?
- Gali. Jį mylėjo Maia, o jis ją. Dabar Lol pamilo jį ir kas galėjo pagalvoti, kad jis ir ją pamils.
- Kodėl viskas taip sunku? Suprask aš jaudinuosi dėl jos. Ji man primena mano sesę ir tai mane dar labiau verčia dėl jos jaudintis.
- Žinau ji mums visiems rūpi. Ji nepripažįsta, kad ji jį myli. Bet bijau jai jis mirs ji palūš, o tada tai mes jos tikrai neteksim. Ji tiesiog pabaigs gyvenimą tu gi žinai, kad jai nesunku pakelt ranką prieš save.
- Žinau...
/Lol/
- Ar yra Malik artimųjų? - išgirdus tai staigiai pašokau nuo grindų. Ir atsidūriau tiesei prieš daktarę .
- Taip.
- Mes stabilizavome jo būkle, bet ji dar vis sunki.
- Bet jis išgyvens tiesa? - paklausiau piktu ir sutrikusiu tonu.
- Panele tai tikrai sunku pasakyti. Atleiskit. - apsisuko ir išėjo.
- Kaip jis? - atsisukau atgal ir kritau į Damon glėbi.
- Jie nežino ar jis išgyvens nežino. O man dar sunkiau, nes bijau nesužinosiu ką reiškė jo žodžiai "aš myliu tave".
- Lol tai reiškia, kad jis myli tave.
- Ne. Ne. Taip negali būti. Kodėl jis turėtu mylėti mane?
- Lol širdžiai neįsakysi. Jis tiesiog myli tave.
- Jis negali mirti.
- Ir nemirs, nes jam yra dėl ko gyventi.
××××××××××××
Po savaitės
Jis čia guli jau sumauta savaitę. Ir nėra jokių būklės pakitimų.
O man kiekvieną dieną eiti pas jį ir matyti jį tokį yra vis sunkiau.
Tad nusprendžiau, kad tai bus paskutinis kartas. Man metas jį paleisti.., nors niekad jo ir neturėjau.
Tai bus atsisveikinimas. O tada niekad nepamatysiu jo. Išvyksiu toli ir užmiršiu savo gyvenimo tarpą kuriame yra jis. Tai bus mūsų, pabaiga nors ir nebuvo pradžios.
Aišku noriu, kad jis pasveiktu ir būtu laimingas.
Sustojau ties durimis į jo palatą. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau, tada paspaudžiau rankeną ir atidariau duris.
Įėjus iškart nuėjau ant kedės šalia jo lovos.
Išties tai jis atrodo geriau, jau nebe toks išblyškęs, bet visgi sąmonės neatgauna.
Paėmiau jo ranką ir pradėjau ją glostyti vienu pirštu.
- Ahh.. tai taip sunku, bet aš privalau. Žinau, kad elgiuosi teisingai. Atėjau atsisveikinti, nežinau ar tu mane girdi, bet išvykt neatsisveikinus tiesiog negaliu. - jokio atsakymo kaip visada, tik ramus jo veidas. - Noriu atsisveikinti visam laikui, nes aš išvykstu. Nežinau kas tarp mūsų buvo, ar tik tarp manęs.. bet aš tau kažką jaučiau ir tebejaučiu, bet man tavęs laukti per sunku, nes net nežinau ar turiu ko laukti, nežinau ką tu man jauti. Tikiuosi, kad tu pabusi.. susirasi merginą kurią tu mylėsi, ir dėl kurios tu norėsi būt geresnis. Tikiuosi, kad tu rasi visko ko norėsi. - ir vėl tos ašaros, aš negaliu jų suvaldyti, per daug sunku. - Sudie Zayn.
Atsistojau ir apsisukus pradėjau eiti, bet pajaučiau, kad kažkas mane silpnai laiko už rankos.
Pasisukau į Zayn. Jis laikė mano ranką. Ir po truputį atmerkė akis, kurios žiūrėjo į mane.
- Aš jau susiradau merginą kurią myliu.. ir dėl kurios noriu būt geresnis.
- Zayn. - mano veidu vėl pradėjo tekėti ašaros, tik šįkart jos buvo iš laimės.
- Lola išklausyk. Aš tave myliu. Tu man kritai į akį vos tik tave pamačiau mokykloje. Bet tuo pat žinok, kad mano praeitis nėra švari, o pats aš nesu tau geras variantas, aš tau išvis netinkamas variantas. Negaliu prižadėt, kad gyvensim ilgai ir laimingai, bet aš pasistengsiu, nes aš pats to nenorėdamas tave pamilau kaip beprotis.
- Zayn aš..
Na ką ši dalis išėjo gan trumpa, bet pasistengsiu kitą ilgesnę! Ir tikrai srr jai darau klaidas xd Be to labai noriu jūsų nuomonių, nes jų negaunu. Ir aš pradedu manyti, gal man netęsti šitos istorijos.. o.o
YOU ARE READING
I Don't Care
FanfictionKas galėjo pagalvoti, kad gyvenimas gali pasisukti 190 laipsnių kampu? Tačiau, taip atsitiko jai, Lolai Mayd. Lola buvo paprasta mergina be ateities. Ji nematė gyvenime prasmės, tik norėjo nusižudyti. Tačiau mokykloje pasirodo naujokas kuris jai...