- Paleisk mane gyvulį! - verkdama rėkiau, bet jis nesiliovė.
Muisčiausi per ašaras kiek galėdama, bet jis vis vien mane laikė, tačiau man pavyko ištraukti vieną ranką iš jo gniaužtų. Ištiesiau ją į šoną ir pradėjau kažko ieškoti turėjau veikti labai gretai. Rankai už kažko užsikabinus stvėriau tą daiktą ir vožiau juo Tomui į galvą. Tada jo kūnas sudribo ant manęs, o iš jo galvos pasipylė kraujas.
Greitai nustūmiau jį nuo savęs ir pasislinkau į šoną. Per ašaras nežinojau ką daryt. Bet prisiminus, kad turiu telefoną išsitraukiau jį iš galinės kišenės.
Kam man skambinti?
Zayn. Zayn. Zayn. Galvoje vis sukosi jo vardas. Turiu skambinti jam.
Paspaudžiau skambinti.
- Alio? Lola po galais kur tu?!
- Zay-Zayn aš.. aš... man reikkk ta-tavo pagalbo-bos.
- Kur tu esi sakyk!
- Aš kažkokiam na-name. Dogsomo gatvė. Antrame aukšte prašau pa-paskubėk kol jis nepabudo.. - tada mano telefonas supypsėjo ir išsijungė.
Išsikrovė "suka" nusikeikiau mintyse. Ir sviedžiau telefoną į sieną.
Sėdžiu kambario kamputį apsikabinusi kelius ir stebiu gulinti be gyvybės ženklų Tomą. Vos prisimenu ką jis man norėjo padaryti, pradedu dar smarkiau verkti. Mane būtų išprievartavę antrą kartą. Žmogui sunku išnešti vieną kartą, o du... kartus tai... tiesiog neįmanoma.
Jau nežinau kiek laiko aš čia sėdžiu, o kraujo bala ant žemės vis didėjo.
- Lola! Lola! - išgirdau Zayn balsą už už durų.
- Zayn! Zayn! - vos surėkiau kelis kartus.
Tada prieš mano akis išlaužiamos durys ir pro jas įeina Zayn su ginklu rankose.
- Lola. - žiūrintis į mane pasakė, o tada atėjo ir pritūpė šalia manęs.
- Zayn.
- Kas čia įvyko ką?
- Jis.. jis bandė mane išprievartauti. Tada pačiupau kažkokį daiktą ir vožiau jam per galvą. Jis čia sukrito ir net nepajudėjo iki dabar ir man atrodo, kad ji nekvėpuoja Zayn!
Jis priėjo prie Tomo kūno ir pridėjo du pirštus prie kaklo.
- Jis negyvas.
- O dieve! Aš jį nužudžiau. - Zayn priėjo ir norėjo mane apsikabinti, bet aš atsitraukiau.
- Neliesk! Aš žudikė!
- Lola, tu tik gyneisi. Tu nesi dėl to kalta. Girdi tai nėra tavo kaltė. - jis mane ramino ir pati nežinodama kodėl, bet apsikabinau jį.
Savo rankomis apsivijau aplink jo liemenį. O jis savo raumeningom rankom aplink mano.
- Galim iš čia eiti?
- Žinoma.
- Bet kaip jis?
- Harry čia, jis tuo pasirūpins.
- Mhh.. - linktelėjau. Ir mes ėjom iš čia lauk, o aš te be buvau Zayn glėbį.
Vos įsėdom į mašiną, Zayn ją užvedė ir pradėjom važiuoti.
- Žinau, kad dabar ne metas, bet aš turiu su tavim apie tai pasikalbėti Lol.
- Klok.
- Kas su tavim negerai?
YOU ARE READING
I Don't Care
FanfictionKas galėjo pagalvoti, kad gyvenimas gali pasisukti 190 laipsnių kampu? Tačiau, taip atsitiko jai, Lolai Mayd. Lola buvo paprasta mergina be ateities. Ji nematė gyvenime prasmės, tik norėjo nusižudyti. Tačiau mokykloje pasirodo naujokas kuris jai...