Sunkiai pramerkiau akis, galvos skausmas tiesiog spaudė galvą.
Apsidairiau... buvau kažkokiame kambaryje ant lovos, o šalia manęs guli visiškai nuoga mergina, tiesiogine to žodžio prasme nuoga ir aš neturiu jokio supratimo kas ji ir kur aš...
Paskutini ką prisiminu tai, kad ruošiausi su Ana į vakarėli... na matyt kaip reikiant pašėlom.
Atsistojau ir pradėjau ieškoti savo rankinės. Po kelių minučių radau ją po lova.
Iš jos išsitraukiau pakelį cigarečių, paėmiau vieną ir užsidegiau. Įtraukus palengvėjo.
/Zayn/
- Zayn gal jau metas išeiti iš kambario?
- Niall atstok ir varyk iš čia. - su urzgiau.
- Kad tu čia sėdi užsidaręs, tau tikrai nepadės su Lol.
- Jau praėjo 2 mėnesiai! Du sumauti mėnesiai nuo to mūsų pokalbio kai ji išrėkė, kad nenori manęs matyti ir su manim bendrauti!
- Gal ji tik juokavo?
- Niall.. Senosios Lolos nebėra. Jau tiek laiko praėjo, o ji nieko neprisimena iš savo praeities.. Dabar ji visai kitokia, ji pasidarė tikra kale. Aš, net nežinau kur ji būna ir su kuo. Jos namie beveik nebūna...
- Zayn.. reikia bandyti ir nenuleisti rankų. Ir be to manau, kad tau būtu gerai prasiblaškyti.. todėėėl ruoškis važiuosim aplankyti Klaros su Damon.
- Damon dar gyvas?
- Taip Zayn jis dar gyvas, aišku komoje, bet gyvas. Todėl važiuosim jo aplankyti. Be to Klarai reik palaikymo.
- Neturiu noro...
- Turi, turi. O dabar kelk šikynę ir važiuojam.
- Ahh.. - atsistojau eiti.. gal bus visai nieko prasiblaškyti.
- Žinai Zayn, jai tavęs nepažinočiau sakyčiau, kad tau depresija.
- Nenusišnekėk. O dabar važiuojam pas ta Damon.
/Lola/
Surūkius puse pakelio cigarečių išėjau ieškoti Anos, mes su ja labai gerai susibendravome, dabar mes geriausios draugės.
Išėjus iš kambario atsidūriau ilgame koridoriuje, pro kurį visur voliojasi apsvaigę žmonės.
Ėjau tiesiai, šitas namas didelis ir kur po galais ta Ana?!
Išėjau į saloną kur irgi visur voliojasi žmonės.
- Hey Lola! - išgirdau vaikino balsą už savęs.
- Sveikas... amm..
- Tomas.
- Aha Tomas.
- Kur eini?
- Ieškau Anos, gal žinai kur ji?
- Ji su Deiviu.
- Ir kas tas po galais Deivis?
- Mano brolis. Na tu supranti ką jie ten daro... - nusijuokė.
- Ak ta kalytė. - nusijuokiau.
- Gal žinai kieno šis milžinas namas?
- Mano ir brolio.
- Rimtai? - nusijuokiau.
- Na jo.. žinai vakarėliams tinka.
- Jo... Aš noriu valgyt.
- Aš ir. Einam tuštint šaldytuvą jai ten kas liko.
- Yay! - striktelėjau iš laimės.
YOU ARE READING
I Don't Care
FanfictionKas galėjo pagalvoti, kad gyvenimas gali pasisukti 190 laipsnių kampu? Tačiau, taip atsitiko jai, Lolai Mayd. Lola buvo paprasta mergina be ateities. Ji nematė gyvenime prasmės, tik norėjo nusižudyti. Tačiau mokykloje pasirodo naujokas kuris jai...