I Don't Care

108 Dalis

/Harry/

Paguldžiau Zayn ant sofos.

- Aš sutvarkysiu šautinę vietą. - priėjus su vaistinėle pasakė Lindsay.

- Tu žinai kaip?

- Nesijaudink, bus kaip naujas. - ji šyptelėjo ir tada priėjo prie Zayn.

- Na ir kas dabar Damon?

- Prižiūrėk jį. Aš greit grįšiu.

- Pala! Kur tu eini?!

- Pasikliauk manim. - tada jis apsisuko ir išėjo.

Puiku.

/Lola/

Vos išėjau pro duris, mano telefonas suskambo.

- Stovit prie durų. - pasakiau dviem vaikinams, jie linktelėjo.

Paėmiau telefoną į kruvinas rankas. Ir pamačiau, kad skambina Damon. Sudvejojau, bet pakėliau.

- Alio? Lola?

- Damon.

- Ar viskas gerai, kur tu?

- Jis negyvas.

- Ką?

- Tyler negyvas.

- Tu susitvarkei. Žinojau, kad sugebėsi.

- Sugebėjau. Tik tai kainavo per daug.

- Apie ką tu kalbi? - jo balsas sumišęs.

- Damon turiu eiti.

- Kada tave pamatysim? Tu kur?

- Nemanau, kad mes dar kada susitiksim. Man jau viskas baigta. Bet tu.. pažadėk, kad gyvensi. Ir perduok Zayn, kad man gaila.

- Lo...! - padėjau ragelį.

- Aš tokia pati monstrė, kaip ir jis.

Įsidėjau telefoną atgal į kišenę.

- Pasirūpinkit jo kūnu.

- Bus pageidavimų? - vienas iš vaikinų pasiteiravo.

- Ką aš žinau. Šunim sušerkit ar ką nors, panaudokit vaizduote. Man metas.

- Supratom. Apsaugos reikės?

- Ne aš važiuoju viena.

***

Įsėdau į mašiną. Ir tiesiu taikiniu pradėjau važiuoti jūros link.

***

Sustojau. Išlipau, paplūdimys tuščias, aplink nė gyvos dvasios. Girdisi tik jūros ošimas.

- Tai puiku.

Nusioviau batus ir numečiau šalin. Kojas panardinau šviesiam paplūdimio smėlyje.
Pradėjau iš lėto eit kranto link.

Pūtė stiprus vėjas, nuo to bangos buvo labai didelės.

Vėjas taršė plaukus į visas puses.