I Don't Care

43 Dalis

Vos atvažiavom paskui greitąją į ligonine greit iššokom iš mašinos ir bėgom paskui Damon kūną kurį staigiai vežė daktarai į operacine.

Damon buvo išbalęs, kruvinas ir jis nejudėjo. Toks jausmas, kad jis jau negyvas.

Bėgom iki palatos į kurią įvežė Damon. Norėjom eit su jais į palatą, bet mūsų neįleido.

Klara stumdėsi, rėkavo, maldavo, kad įleistu ją, bet neįleido.

Ji trankė daktarus ir bandė įsiveržti.

- Klara! Leisk jiems dirbti savo darbą. Jis gyvens! Girdi!? - bandžiau ją atitraukti, bet ji neklausė.

Staiga atėjo seselė ir suleido jai kažkokį švirkštą į ranką. Po kelių akimirkų ji apsiramino ir suklupo.

Aš prisėdau šalia jos ir apsikabinau ją.

Niall su Zayn susinervine vaikštinėjo pirmyn atgal mum už nugarų.

- Klara. Jis gyvens, jis yra stiprus ir jis tai ištvers. - aš verkiau nemažiau už Klara. Man Damon yra vienas iš svarbiausių žmonių. - Jis pasveiks. Tada atšvęsit savo vestuves ir išskrisit kur nors dviese, medaus mėnesio. - tai privertė ja šiek tiek nusišypsoti.

- Aš mirsiu jai jam kažkas atsitiks. - sunkei ištarė ji. Raminamieji daro savo.

- Ššš... Viskas bus gerai... bus.

- Kieno tai darbas? Po galais kam reikėjo Damon mirties? - atsisukau į Zayn su Niall ir paklausiau.

Niall susiėmė už galvos.

- Juk tai Tyler darbas. Jis atsigavo po praeito karto ir dabar visiems keršyje.

- Ką ne. - pradėjau toliau vergdama purtyti galvą.

- Taip. Tai jo darbas. Jis pasidarė labai aktyvus. Damon turėjo mirti, nes jis paliko Tyler puse ir išdavė jį. O išdavikai miršta. - rimtai atsakė Zayn.

Nieko nesakydama pakėliau pusiau miegančia Klara ir paguldžiau ant foteliuko koridoriuje.

Nuėjau prie Zayn.

- Jis turi mirt girdi?! Tyler turi mirti! Jis negali šeip sau visus žudyti, grobti! Negali! - per ašaras rėkiau.

- Ššš... Mažute. - jis mane apsikabino. - Prižadu, aš jį surasiu ir nužudysiu. Tyler gyvena paskutines savo gyvenimo valandas.

- Aš bijau. - virpančiu balsu pasakiau.

- Aš šalia, ir visada būsiu šalia. Tau nėra ko bijot, nes kol aš šalia tu esi saugi.

- Nežinau ką dabar be tavęs daryčiau. Visa ši situacija man primena tą laiką kai tu gulėjai ligoninėje. Tą ką jaučiau tada, nelinkėčiau net didžiausiam priešui.

- Aš čia sveikas su tavim su ta kuria myliu. O Damon toks pats nemirštantis šiknius kaip ir aš, jis išgyvens pamatysi.

Jo žodžiai mane apramino tarsi įtikino, kad Damon tikrai pasveiks.

Abu prisėdom, jis mane apsikabino, o aš savo galvą atrėmiau į jo petį.

×××××××××××

Čia sėdim jau 8 valandas ir jokių žinių, daktarai dar nebuvo išėję iš palatos.

Mes visi išsekę. O Klara išvis kaip atsikėlė po miego visas valandas sėdi ir žiūri į vieną tašką, net nejuda.

- Jau daug laiko praėjo. Ar tai galėtu reikšti, kad jis...? -tyliai paklausiau Zayn.

- Nežinau... nežinau... - kad jie kaip ir galima sakyt nekentė vienas kito matosi, kad Zayn jaudinasi dėl jo. Tik nenori to parodyti.

Pasedėjus dar valandžiukę išėjo vyras iš palatos.

- Ar čia yra Damon Salvatore giminių?

- Tai aš jo žmona! - greit pašoko Klara iš transo būsenos.

- Gal galim eit pasikalbėti.

- Galit sakyt prie visų. Jie taip pat jo šeima. - su įsiūčių ir skausmu pasakė.

- Gerai. Taigi Damon buvo pašautas į pilvą. Kulka kliudė kelis svarbius organus. Mum pavyko atstatyti jų būklę, jį reikės labai akylai stebėti kelias ateinančias paras. - liūdnai pasakė daktaras. Tai tikrai ne linksmos žinios.

- Tai jis išgyvens taip? Tie pažeidimai nėra tokie jau ir pavojingi? - su viltim pasakė Klara.

- Panele man labai gaila. Jo pažeidimai gan rimti, bet jis gali tai ištverti. Bet tai nėra blogiausia.

- O kas ne taip?! - užrėkiau, nes jis tempe gumą.

- Jis krito į komą. Ši komos būsena labai reta. Yra tik 15% iš 100%, kad jis iš jos pabus man labai gaila.

- Ne ne ne! Jums nieko ne gaila! - Klara užsipuolė daktarą.

Atitraukiau ją ir stipriai apsikabinau, o daktaras tiesiog nuėjo tarsi čia nieko neįvyko.

- Jis nepabus! Nepabus! Nepabus!! - verkdama rėkė Klara dar nemačiau ant tiek sugniuždyto žmogaus.

- Jis stiprus, jis pabus juk yra viltis. - verkdama raminau ją, bet taip melavau jai ir sau. Nes turbūt jis nepabus. 

Nejau taip baigsis jų istorija nejau nėra laimingų pabaigų? Nejau nėra vilties?

Na įkėliau papildomą trumpesnę dalį. Nežinau ar ji gera...

 Taip pat nežinau ką man daryt su Damon... ar jis išgyvens ar ne? Pasakykit savo nuomone šiuo dalyku ir aš į ją atsižvelgsiu.