I Don't Care

97 Dalis

/Zayn/

- Pasiruošęs atgaut Lola?

- Geriau jau jie ten būtu Liam. - piktai pasakiau lipdamas į mašiną.

- Kas su Niall? Turi likt gyvas?

- Jei nebus kito pasirinkimo šaukit. Tikrasis Niall jau senai mirė.

- Kaip pasakysi bose.

Pagaliau ją pamatysiu. Pagaliau išvysiu jos veidą, jos tobulą šypseną ir kerinčias akis.

/Niall/

- Lol kelkis. - švelniai ją pajudinau. Bet ji nesuregavo. - Aš tave beprotiškai myliu. Ir... ir ta meilė varo mane iš proto. Žinau, kad darau negerai... bet aš tikiu vos mes susirašysim, tu mane vėl pailsi ir suprasi, kad aš tau labiau tinku nei Malik. Lol mes būsim šeima.

Tada gražiai ją dar kelis kartus pajudinau, kad atsikeltu.

Ji pramerkė savo šokoladines akis.

- Niall?

- Šian susirašysim ir išvažiuosim kitur. Kitur, kur pradėsim naują gyvenimą.

- Prašau... nereikkk... - nuvaliau jos skruostu tekančią ašarą.

- Viskas bus gerai. - šyptelėjau, tada atsistojau ir nuėjau pas Robertą pažiūrėt ar jis pasiruošęs.

- Robertai, ar mes galim pradėt surašysi mus? 

- Niall, tu mano draugas, bet ar tu tikras, kad ta mergina to nori? 

- Neklausinėk. Tavo darbas tik surašyt mus. O kai ji jau bus pilnai pasveikus, bus dar ir normalios vestuvės ne tik susirašymas. 

- Niall... 

- Ji serga supranti? Aš privalau jai padėti ir jei kas... turiu būt jos vyras ir turėt visus įgaliotinius... ir aš aš ją myliu visa sielą, ir mes būsim vyras ir žmona. 

- Gerai, Niall. Dokumentai paruošti. Galim pradėti. 

/Zayn/

- Liam daug dar liko važiuot?!

- Pusvalandis maždaug. 

- Tai greičiau! A tai varai kaip boba!

- Važiuoju 120! Greičiau nebus. Raminkis Zy. 

- Nusiraminsiu kai kulką suleisiu kam nors į galvą!

Suskambo skambutis. Greit išsitraukiau telefoną iš kišenės.

- Skambina Robertas. Su juo nekalbėjau kelis metus. Ko jis gali norėt?

- Zy pakelk. Gal kas svarbaus?

- Alio. 

- Senai girdėjau tavo balsą. 

- Prie reikalo. 

- Skambinu tik dėl to, nes aš tau skolingas. Ir noriu skolą grąžinti. 

- Nu.

- Žinau, kad tau Lola Mayd yra svarbi. Ir ji dabar su kitu. 

- Ką tu žinai?

- Niall, paprašė sutuokti juos. Tiesiog dokumentai.. juos pasirašo ir baigta. Klausyk Malik, aš tau atsiūsiu adresą, ir jei nori tai sustabdyti tai turi paskubėti. Laiko ne daug. 

- Supratau. - iš įniršio suspaudžiau kumščius. 

- Aš tau nebeskolingas.

- Nebe. 

Vos baigiau pokalbį gavau žinutę su adresu. 

- Liam tu teisus. Tai tas pats adresas į kurį mes dabar važiuojam. Jie ten. Bet turim paskubėt, nes aš tą šikniu nudėsiu! 

- Zayn. Penkios minutės ir mes čia, radau trumpesnį kelią. 

- Lola, aš atvykstu. Nepaliksiu tavęs, ne šį syk. - tyliai po nosimi sušnabždėjau. 

/Lola/

- Štai suknelė. Žinau ne vestuvinė, bet vis ne pižama tiesa. - nusijuokė Niall, dėdamas suknele man ant lovos. - Nagi renkis, ar man tau padėti?

- Niall, mane gali pamatyt tik po vestuvių... aš pati... išeik. - skausmo pervertu balsu pasakiau. 

- Taip žinoma. Grįšiu po 5min. - šyptelėjo ir išėjo. 

Ką aš padariau? Dieve.. ką aš padariau, kad to nusipelniau? Likau visiškai viena be šeimos, be man artimų žmonių tik su JUO... juo kuris mane kankina, pats to nesuvokdamas. Ką man daryti? Jei aš nenoriu gyventi, be jų. Jie vieninteliai buvo dėl ko aš gyvenau, bet dabar kai ir jų nėra... nėra prasmės...

Tada staiga atsidarė langas, aš pašokau iš išgąsčio. 

Pasisukau pažiūrėt kas ten, vos pamačiau sustingau. Galiu prisiekt širdis nustojo plakus, o pasaulis sustojo. 

- Man jau ir vaidenasi. - tyliai pasakiau ir apsiašarojau žiūrėdama į Zayn šmėklą. 

- Čia aš Lola. 

- Ne... tu negyvas. Tu miręs. 

- Lola, aš čia. Juk sakiau, kad tavęs nepaliksiu. Niekada.  

- Niall sakė, kad jūs visi negyvi. Zayn, jūs visi negyvi!

- Šaaa.... - jis staigiai prilėkė, ir atsiklaupė ant kelio. Sučiupo mano ranką, ir pabučiavo mane į lūpas. Sukaupiau paskutines jėgas, kad atsakyčiau tuo pačiu. Taip pasiilgau jo. - Lola, turim iš čia eiti. Liam ir Damon susitvarkys su juo. 

- Juk jo nenužudysit? 

- Meile mano, jis to vertas. 

- Ne. Prašau. Jis nekaltas. Jam reik pagalbos... reik gydytojų... juk jis mūsų draugas. 

- Kaip aš tave myliu, myliu tavo tyrą širdį. Gerai. O dabar eime, lipk. 

Pabandžiau keltis, bet vos nuleidau kojas iš lovos man viskas apsisuko. Zayn veidas pradėjo blėsti. 

- Lola, ką jis su tavim darė?!

 - JIs... jis leido man vaistų... raminamųjų ir vaistų nuo depresijos. 

- Jis... jis pats jų gaus. Prisiekiu, jis niekada nesupras, kada jis miega, o kada prabunda!

 Mano, akys užsimerkė. 

/Zayn/

Paėmiau trapu Lolos kūną į rankas, ir tvirtai išėjau iš kambario. Nusileidau į apačią, kur Damon ir Liam laikė surištą Niall. 

Sustojau ties klupinčiu Niall.

- Tu man miręs. IR tik dėl to, kad likai dabar gyvas turi dėkot jai. Nors tai ką jai darei... tu to nevertas. Bet Niall, psihuškėje tavim pasirūpins tu tik nesijaudink. 

- Aš jai tik padėt noriu! Ji man viskas... 

- Na daugiau tu jos nepamatysi. Sveik NIall. 

Tada apsisukau ir nuėjau į mašiną. 

Lola atsargai  pasodinau. Tada pats atsisėdau ir pradėjau važiuot. Namo. 

- Daugiau niekas iš manęs tavęs neatims. Aš prisiekiu... meile mano mes vėl kartu. Vėl kiekvieną ryta nubusiu šalia tavęs. 

- Aš myliu tave Zayn Malik. Tu mano pasaulis. - ji vos pramerkus akis, išlemena ir tada jos akys vėl užsimerkė. 

- Tai tu mano pasaulis Lola. Be tavęs nežinočiau kaip gyventi... tu mano amžinai Lola.