I Don't Care

19 Dalis

Jo bučiniai toliau keliavo po mano kūną, o aš gulėjau nejudėdama, nieko nejausdama. 

Pati to nepastebėdama trenkiau jam per žandą, jo veidas pasisuko į šoną ir vėl atsisuko į mane su savo sutrikusiomis akimis.

- Lol?- jis aiškiai buvo sutrikęs. Bet aš jam nieko atsakyti negalėjau tad greit nušokau nuo lovos pastvėriau rūbus ir išbėgau iš kambario.

Leisdamasi laiptais į apačia labai tikėjausi, kad ten nieko nėra, nes aš dar vis tik su apatiniais. 

Nusileidus nieko neradau, greit apsirengiau, apsioviau batus ir išlėkiau į lauką. Pradėjau eiti tiesiog tiesiai palei gatvę, nors nežinau kur ji veda, man tiesiog reikėjo iš ten ištrūkti, pabūti vienai. Nežinau kas ten įvyko su Niall, bet žinau, kad turėsiu su juo apie tai pasikalbėti, nors to visiškai nenoriu. 

<>

Nežinau kiek laiko aš jau einu ir man pasidarė labai šalta, nes išėjau be striukės. Aplink apsidairius nė vienos dvasios, jokio pastato kur galėčiau užeiti, dar ir telefono neturiu tiesiog šaunu ar dar gali būt blogiau?

Dar kelias minutes paėjusi išgirdau garsų juoką ir švilpimą, už krūmų. Pagreitinau tempą nors nežinau ar man tai padės. Tiesiog ėjau neatsisukdama.

- Ei gražuole nori pasilinksminti? - išgirdau balsą už nugaros, bet neatsisukau ir tiesiog ėjau toliau. 

- Kokia nedraugiška. - dar kažkas pasakė. Kiek jų ten? 

- Mergyt mes tik norim pasilinksminti,... žinau, kad ir tu to nori. - ir vėl pasigirdo garsus juokas.

Pažiūrėjau į prieki ir nieko nesimato, man nuo jų nepavyks atsiplėši, taip pat jokio kito žmogaus aplink nėra, kad man padėtu, kokio velnio aš išėjau iš namų? 

Man bemastant mano kvailoje galvoje, mane kažkas čiupo už rankos ir atsuko į save tada pamačiau jie čia net penkiese, man galas. 

- Mažute tu niekur neisi. - nusijuokė savo nesveiku juoku kuris mane gąsdino.

Visi apspito aplink mane ir pradėjo čiupinėti ir garsiai juoktis ar šūkauti, net pati nežinau man visi garsai susiliejo į vieną. Aš muisčiausi trankiausi, bet tai man nepadėjo. Nejau mane vėl išprievartaus? Tik nežinia kaip viskas bus šykarta... tik žinau vieną po šito aš tikrai negyvensiu.

- Kokia ji graži.. - ir tas padaras nusilaižė lupas. 

- O jos užpakaliukas..

- Ir krūtinė... 

- Oj pasilinksminsime.

Po šių žodžių tiesiog baigiau muistytis ir nusprendžia pasiduoti. Vis vien nėr prasmės priešintis jie gaus ko norės ir nieks jų nesulaikys, man nuo to bus tik skaudžiau. Tad tiesiog užsimerkiau ir nejudėjau jausdama jų šlykščius prisilietimus.

Vienintelė mintis kuri man šiuo metu sukosi galvoje buvo ta, kad mane vėl išprievartaus ir, net penki vaikinai. Mano akyse pradėjau kauptis ašaros bandžiau jas tramdyti, bet man nelabai sekėsi.

Ir jau kai jie norėjo mane nurenginėti išgirdau padangų cypimą nuo staigaus stabdymo, atmerkiau akis ir pažiūrėjau į gatvę ten sustojo juoda mašina labai panaši į Zayn. 

Pamačiau išlipanti žmogų iš mašinos ir pamačius kas ten iškart užriko jo vardą. 

- Zayn. - jis priėjo prie mūsų ir sustojo, jo žvilgsnis buvo tiesiog žudantis, aš net pati jo išsigandau.

- Valink iš čia, ji mūsų. - vienas iš vaikinų užriko. 

- Vaikine tu klysti ji mano. - daugiau jis nieko nesakė ir tiesiog vožė jam į snukį, jis krito ant žemės be gyvybės ženklų.