I Don't Care

34 Dalis

Mane prikėlė saulės spinduliai sklendantis pro langa.

Ištiesiau rankas pasiraižydama ir tik tada supratau, kad lovoje aš viena.

O kur Zayn?

- Zayn?! - nieks neatsiliepė.. įdomu kur jis.

Išlipau iš lovos. Nuo kėdės pastvėriau juodus plėšytus šortus ir languoltus marškinius.

Nuėjau į tuoletą, nusimečiau Zayn marškinius. Apsirengiau savo rūbus, išsivaliau dantis, tada sušukavau plaukus į kuoduką.

Grįžau į kmbarį, bet Zayn vis vien nebuvo.

Ką gi turės pasiaiškinti. O dabar einu ką nors pavalgyt, nes esu tiesiog išbadėjusi.

Nusileidus į apačia iškart išgirdau garsus virtuvėje tarsi karas ten vyktu.

Šiek tiek sudvejojau, bet nuėjau į virtuve. Ir aš buvau šokiruota, ten stovėjo Damon tik su kelnėm ir bandė kažką gaminti, bet kaip matosi nelabai sekėsi.

- Damon? - nesusilaikius nusijuokiau.

O jis staigiai pašoko ir atsisuko į mane su išgasčiu akyse.

- Lol? Po galais tu mane išgazdinai! - ir mes abu pradėjom žvengti.

- Ir ką gi čia darai?

- Na.. mmm.. bandau kepti blynus pusryčiams. - pasikasė pakauši.

- Ir kaip sekasi? -  vėl nusijuokiau, nes dabar jis atrodė apsurdiškai.

- Lol! Man reik pagalbos, nes antraip mirsiu čia, tarp šitų miltų!  -  jis padarė zuikio akytes.

- Na nežinau... - pavaidinau svarstančia.

- Nu gi Lola.

- Gerai jau gerai.. padėsiau tau nevykeli.

- Yay!

Atsistojau šalia Damon, pasiėmiau bliūdą ir pradėjau rankom maišyti tešlą. Ištiesu tai aš nelabai mėgstu ar moku gamint, bet blynai pusryčiams to tikrai verti.

Staiga dėptelėjau į Damon, kuris paslapčia bandė įsidėt į burną mano paskutinį zefyrą.

- Damon! - ir trinktelėjau jam į krutinę.

Jis pametė zefyrą ant grindų. Tada nusuko akis į krutinę, ant kurios buvo like tešlos nuo mano rankos.

- Ak tu taip? - jis stvėrė tešlos gabaliuką ir juo ištepė mano veidą.

- Damon! - jam galas! Stvėriau didelę saują miltų ir mečiau jam į veidą. Jo juodi plaukai nusidažė baltai, kaip ir jo veidas.

Aš nesusilaikius pradėjau žvengti. Iš viso to ir jo keistos mimikos.

Tada Damon atsikosijo ir iš jo burnos pradėjo birėti miltai.

Tai mane dar labiau prajuokino.

- Tau tai juokynga? - rimtu balsu paklausė manęs, o aš besijuokdama menkai linktelėjau.

Net nepastebėjau kaip jis stvėrė visą miltų maišą ir užpylė jį ant manęs.

Ant manęs nukrito didelė miltų banga. Nusidažiau visa baltai.

O Damon mirė iš juoko bežiūrėdamas į mane.

Aš pasipurčiau kaip šuniukas ir taip pat pradėjau žvengti.

Virtuvė taip pat buvo visa balta. Na va ir pavalgėm blynų.

- Žinai, aš gal užsakysiu picą?