113 Dalis

606 38 1
                                    

- Esi. Bet tai nesuteikia tau teisės man aiškinti. Ką aš galiu ir ko ne.

- Suteikia. - jis piktai pasakė.

- Ne. Ir jei tu ruošiesi man nurodinėti... Tada.

- Kas tada a? Netekėsi?

- Arba mes abu esam lygus. Ir ieškom kompromisų arba.. Galbūt ir reikia pakalbėt kaip tu įsivaizduoji mūsų gyvenimą susituokus.

- Man nepatinka, kad tu dingsi. Nieko ne pasakius. Nežinau kur tu ar su kuo tu.

- Juk sakiau, kad vedžiojau Hope. Dar pasakyk, kad visada turėsiu atsiklausinėti ką aš galiu ir ko ne.

- Būtent taip Lola. 

- Na tuomet aš nesutinku su tokiom sąlygom. Zayn santykiuose žmonės turi būt lygus, reik kalbėtis ir pasitikėti vienu kitu. Kaip tu manai viskas bus jei tu man aiškinsi? Abu puikiai žinom, kad aš tavęs vistiek neklausysiu. 

- Negaliu tavęs prarasti ar tu tai supranti? Negaliu. 

- Zayn. - priėjau arčiau jo. - Tu ir neprarasi. Dabar nėra ko bijoti. Visad sugrįšiu pas tave, nesvarbu kur išeičiau. 

- Lola, prašau daugiau niekur neišeik bent jau man nepranešus. Kad nors nutuokčiau kur tu. Tu nesupranti, kaip aš išsigandau kai nubudęs tavęs neradau. Tavo telefonas namie. Aš... aš pagalvojau, kad tau kas nutiko, tave pagrobė ar blogiau ar tiesiog nusprendei išeiti ir mane palikti. - jo veidas iš pikto tapo nuliūdęs. 

Nė nemaniau, kad jis taip jaučiasi. Dabar suvokiau, kad jis tikrai bijo. 

- Atleisk Zayn. Jei kur nors eisiu be tavęs, pranešiu tau. Jei neišeis taip, tai nors sms parašysiu. 

- Ačiū. - jis priėjo ir stipriai mane apsikabino. - Ir man atleisk, žinau, kad tau aiškinti negaliu. 

- Viskas gerai. - pabučiavau jį į skruostą. 

- Turiu eiti. Manęs laukia Harry. Turim reikalų. 

- Gerai. Aš nuvažiuosiu į parduotuvę. - štai ir meluoju jam. 

- Kam? Juk namie visko yra. 

- Noriu kažko skanaus, pati net nežinau. 

- Gerai, tik būk atsargi. - jis pabučiavo mane ir tada paskubomis išlėkė. 

Aš paėmiau raktelius nuo mašinos, apsioviau batus ir išėjau. 

Pavažiuoti reikės, bet žinau, kai Zayn sako, kad turi reikalų tai jis ilgam užtruks. 

Nesakiau Zayn tiesos kur važiuoju, nes žinau, kad jis man neleistu, bet aš tiesiog kitaip negaliu. Privalau aplankyti Niall, pamatyti kaip jis laikosi ir tikiuosi, kad jam nors kiek geriau. Niall buvo ir tebėra didelė mano gyvenimo dalis, jis man padėjo ir visad buvo šalia. Jis nuostabus žmogus ir tai, kad aš jį sunaikinau mane žudo. Nekaltinu jo už nieką ką jis padarė, jis nekaltas. 

Po valandos kelio, štai stoviu prieš šį didelį ir kraupu pastatą. Įėjus į vidų priėjau prie panelės. 

- Laba diena. Lola Mayd, norėčiau aplankyti Niall Horan. - maldauju, kad Zayn nebūtų, manęs pašalinęs iš lankytojų sąrašo. 

- Taip žinoma. Eikit paskui mane. 

Buvau nuvesta į kambariuką, tokį kaip tada buvom nuvesti su Zayn. 

Mano rankos prakaitavo, jaudinuosi, nes nežinau kokios jis būsenos yra.

Tada staiga atsidarė durys ir pro jas žengė blondinas, išblyškęs su nemiegos maišeliais po akim. 

I Don't CareWhere stories live. Discover now