I Don't Care

15 Dalis

Šen atsikėliau gan anksti negalėjau miegoti. Į treniruotę nejau manau Damon supras kodėl. Po vakar man labai sunku, bet aš pasistengsiu gyventi toliau. Žinau, kad Zayn niekad nedings iš mano galvos ir aš  niekad nepamiršiu mamos, bet privalau susitaikyti ir gyventi toliau tik nežinau ar galėsiu. 

Durims atsidarius žinojau, kad ten bus blondinas.

- Taigi ar pasiruošusi?

Kam aš galiu būt pasiruošusi?.. aa tiesa pasimatymas. Tikrai nenoriu ten eiti, bet gal taip bus geriau?

- Einu ruoštis. O kur mes eisime?- dirbtina šypsena nusišypsojau, tikiuosi nesuprato.

- Paslaptis. Būk pasiruošusi pirmai. - jis priėjo ir pabučiavo mane į kaktą tarsi mažą vaiką. Ir išėjo uždarydamas duris.

Prisiversdama atsistojau ir pažiūrėjau į laikrodį jau dvylikta reik eiti ruoštis kad ir kaip nenorėčiau. Nuėjau į vonios kambarį nusimečiau rūbus įlindau po dušu. Pasileidau vėsu vandenį.. kuris nutekėjo po visą mano kūną. Man tai padėjo atsipalaiduoti, stovėdama po šaltu vandeniu kurį laiką žiūrėjau į vieną tašką ir galvodama apie mama, aš vis dar negaliu patikėti, kad jos nėra. Tačiau turiu gyventi toliau. 

Išlipau iš vonios, apsisausinus užsivyniojau rankšluosti ir išėjau iš vonios. Priėjau prie spintos ir galvojau ką man rengtis, aš neturėjau daug rūbų, tad nusprendžiau apsirengti paprastai. Užsidėjau mėlyną trikotažą, juodus džinsus, baltą paprastą maikute be rankovių, odinę striukę ir juodus sportbačius. Atrodžiau paprastai, bet man tiko. 

Jau beveik pirma, o mano plaukai dar vis šlapi. Grįžau į vonią. Paėmiau džiovintuvą ir pradėjau džiovinti juos. Kai jau jie buvo sausi nužiūrėjau juos jie kaip visada tiesus, manau man tai tiko. Nežinojau ar man dažytis ankščiau niekad nesidažydavau, nes man to nereikėjo. Bet Niall man atvežė tušą, lūpdažį ir dar visokių dalykų, tad nusprendžiau menkai pasidažyti. Paėmiau tušą į rankas ir pradėjau dažyti blakstienas, baigus su jomis paėmiau raudoną lūpdažį ir pasidažiau savo lūpas nemaniau, kad jis toks ryškus, bet tekto. Pasižiūrėjau į savo galutinį rezultatą ir man visai patiko. 

Grįžau į kambarį dabar tik reikėjo laukti kada ateis Niall ir mes važiuosime kažkur. 

Jau po dešimtos pirma. Ir jo dar nėra. Atsibodo laukti, dabar išvis gailiuosi, kad sutikau.

/Niall/

- Daimon aš vesiuosi ją į restoraną.. nemanau, kad ten jį sutiktume juk New York didelis.

- Kaip nori tik vaikine tu rizikuoji. Aš tik tave perspėjau. -jam tai pasakius jis apsisuko ir dingo už durų.

Pasižiūrėjau į laikrodį velnias aš jau vėluoju. Galbūt ji jau manęs nelaukia? Greit pasileidau link jos kambario atidariau duris ir pamačiau ją sėdinčia ji atrodė labai gražiai, ji net pasidažė ir jai tai labai tiko. Ji pakėlė savo rudas akis ir pažiūrėjo į mane.

- Tu vėluoji. - ji šyptelėjo.

- Taip atsiprašau Damon užlaikė.

- Nieko tokio. Tai einam?

- Taip žinoma. - norėjau paimti ją už rankos, bet kažkodėl nedrįsau. 

Nuėję iki mašinos abu įsėdome ir pradėjau važiuoti į miestą iki jo gal valanda. 

Ji tylėjo kaip  ir aš. Aš nežinojau ką jai pasakyti, tad tiesiog tylėjau. 

/Lol/

Mes visą laiką tylėjome, nes aš tiesiog neturėjau ką jam sakyti. Tik mašinai sustojus privažiavome kažkokį restoraną pavadinimu " Homples" kad ir ką tai reikštu. 

Jis atėjo ir atidarė man duris paėmė mane už rankos ir nusivedė į vidų. Man iškart čia nepatiko, nemėgau puošnumo restoranų ir visokių tokių dalykų. Bet jam nesakysiu, kad man čia nepatinka.

- Staliukas Niall Horan vardu.

- Taip žinoma pone eikite paskui. 

Mes pradėjome sekti kažkokį vyrą kuris nuvedė mus prie dviviečio staliuko. Abu atsisėdome.

- Ko norėtumėte užsisakyti?

- Man šampano. - iškart pasakiau.

- Gerai, o ką valgysite.

- Lol ko norėtum?

- Nežinau tiesiog užsakyk ką nors. - jis linktelėjo ir kažką užsakė su keistu pavadinimu, bet aš nesigilinau kas tai.

Kurį laiką tylėjome kol jis neprabilo.

- Tai kaip tau ši vieta?

- Labai gražu. - sumelavau man čia visai nepatiko ir norėjau iš čia kuo greičiau nešti kailį.

Mums atnešė valgyti ir mes pradėjome valgyti. Maistas buvo visai skanus, bet nieko neprarastum jai būtum ir nevalgęs. Man labiau prie širdie būtu koks mėsainis. 

Valgydami mes su Niall įsikalbėjome apie jo gyvenimą, jis stengėsi neminėti Zayn, bet kitaip nebuvo įmanoma. Tačiau ant galo jo pradėjau nesiklausyti, nes prieš mus prie staliuko prisėdo kita pora ir tas vaikinas man.. man priminė Zayn. 

Geriau įsižiūrėjau supratau, kad tai jis. Mano širdis sustingo negalėjau pajudėti. Tai tikrai jis, jis tikrai čia. Aš net nežinau, kodėl bet aš džiaugiausi jį matydama, o tai mane trikdė. Net nepastebėjusi pašokau nuo kedės sukeldama garsą ir jis pakėlė savo rudas akis į mane ir mačiau kaip jis sutriko pamatęs mane.