I Don't Care

49 Dalis

Įėjau į namą, o Zayn man iš paskos. Nusiovė batus nuėjom į saloną, ten sėdėjo blondinas su garbaniumi kuris jau buvo susitvarstęs šautinę žaizdą.

- Lol! Atsiradai. - pasakė apsidžiaugęs blondinas.

- Amm... gerai aš noriu su jumis pasikalbėti.

- Gerai. - atsakė Zy.

- Bet.. pirmiau papasakokite ką aš svarbiausio turėčiau žinoti iš savo gyvenimo. Ir tegu tie du prisistato.

- Aš Niall. - priėjęs prisistatė blondinas.

- Ir tu Niall man esi?

- Draugas. Labai geras draugas.

- Na... Aišku.

- O tu gražuoli?

- Harry.

- Malonu. - išsišiepiau. Jis man nepatinka, tiesiog nepatinka ir net nežinau kuom. - Kas tu man buvai?

- Brolis.

- Aha ėmiau ir patikėjau.

- Aš tau buvau niekas.

- Nu matai kaip šaunu tai nieku ir liksi.

- Gerai užtenka. Pradėkim tai gi tavo mamą nužudė Tyler, tai tas pats žmogus kuris atėmė iš tavęs atmintį. Tu esi mano mergina mes kartu ištvėrėm daug, bet tu vis vien likai su manimi. Tavo geriausias draugas Damon yra komoje jau puse metų.

- Supratau. O kaip mano tėvas?

- Jis mirė avarijoje.

- Tikrai? Tai jo dabar nėra gyvųjų tarpe?

- Nėra. Bet ko tau jis taip parūpo? Kai tuo tarpu mama, Damon aš tau nerūpim?

- Atleisk, tiesiog aš jų visų nepažįstu, tuo labiau ir tavęs tai.. žinai man kažkaip nusispjauti.

- Tu ką bejausmė tapai?

- Gal. Nežinau.

- Tu buvai vienas iš jautriausiu ir nuoširdžiausių žmonių.

- Gal tame ir yra problema, buvau tokia, o dabar aš be atminties. Tada aš negalėjau už save pakovoti, o dabar galiu. - truktelėjau pečiais.

- Lola nebūk bejausmė, tai ne tu. - pratarė Niall.

- Baigiam šiuos paistalus. Tiesiog noriu, kad susitaikytumėt, nes senosios Lol nėra. Dabar būsiu naujoji Lola, geresnė versija ir noriu, kad žinotumėt, kad jai ankščiau man kažką reiškėt tai dabar jūs esat man niekas.

- Lola aš tau neleisiu tokiai būti. Aš nepasiduosiu iki tol kol sugrąžinsiu senąją tave. Nes žinau, kad ir tu būtum nenuleidusi rankų.

- Nu prikolą skėlei. - pradėjau juoktis. - Tavo vietoje net nebandyčiau, nes senoji Lola mirė. O dabar kur mano kambarys.

- Harry nuvesk ją.

- Kodėl aš?

- Harry!

- Gerai, gerai.

Jis pradėjo lipt į viršų, o aš paskui jį. Šis namas tikrai didelis ir nežinant kur eiti galima pasiklysti.

- Štai šitos durys.

Jau atidarinėjau duris kai Harry mane stvėrė už rankos ir atsuko į save.

- Jai kiti ir lys tau į šikną, nes panelę Lol neteko atminties, tai žinok, kad tau į šikną nelysiu. - piktu balsu pasakė Harry ir tai pasirodė gan gundančiai. Ar aš pasakiau gundančiai?