I Don't Care

92 Dalis

Žinau turbūt norit mane užmušti už tai, kad taip senai kėliau dalį. Todėl labai atsiprašau, reikėjo pertraukėlės, bet štai dalis ir ji gan ilga, gero skaitymo :)

- Klausau? - išgirdau Damon balsą sklindanti iš telefono.

- Čia aš, Niall.

- Maniau tau viską aiškiai pasakiau, tu čia nepageidaujamas.

- Atsiprašau. Aš nežinojau ką daryt.. prašau suteik man šansą kaip suteikėt Zayn.

- Niall tu mus išdavei!

- Žinau ir noriu tai ištaisyti. Aš žinau kaip visam laikui galim atsikratyti Tyler, turiu planą.

- Ir iš kur man žinoti, kad tai ne dar vienas melas? Niall tu pasikeitei.

- Mes visi pasikeitėm, iš dalies... Bet Damon aš tas pats žmogus, tu turi manim pasitikėti.

- Tu gi supranti, jei suteiksiu tau šansą mūsų gyvybės priklausys nuo tavęs.

- Žinau, ir aš paaukosiu savo jei prireiks, kad tik jūs būtumėt sveiki.

- Tai koks planas?

- Ne telefonu. Reik susitikt.

- Gerai sakyk kur, atvažiuosiu.

- Matai ne viskas taip paprasta... man reikės jūsų visų. Ši mintis sunki, bet įmanoma įgyvendinti, bet prireiks jūsų visų pagalbos. Damon pasitikėk manim.

- Ko būtent.

- Sukviesk visus, net Klara, Lola, Eva bei Liam. Mes visiem laikam atsikratysim Tyler.

- Supratau.

- Adresą atsiusiu. Iki greito Damon.

*******
/Zayn/

- Ir tu juo tiki?

- Zayn jis teisus, mes turim suteikt jam šansą, juk grasino jo sesei... juk tai tas pats Niall.

- Galvoji nežinau?! Juk jis taip pat mano geriausias draugas, bet tai per daug neapdairu, nemanau, kad turėtume eit visi.

- Aš jau paskambinau, Liam su Evai jie jau važiuoja ten. Turim ir mes važiuot.

- Tu rizikuosi net Klara!? Tu gal visai su galva nebendrauji?! O jei jūsų vaikas liks be tėvų!

- Tai tik Niall.

- Taip Damon! Tai tavo sumautas pasirinkimas, ir jei kas nors kam nors nutiks dėl to būsi kaltas tik tu!

- Niall tik nori ištaisyti savo klaidą.

- Taip žinoma.

Visi išėjom laukan, susėdom į mašinas ir pradėjom važiuot, aš važiavau tik su Lola.

- Prižadėk, kad jei kils nors menkiausias pavojus bėgsi neatsigręždama.

- Ne Zayn. Nepaliksiu tavęs, nepaliksiu jų, tik ne vėl.

- Lola aš kalbu rimtai! Tai ne žaidimas! Negaliu tavęs netekti! - nežinau kam, bet pakėliau balsą.

- O aš tavęs. - ji uždėjo savo ranką ant manos ir stipriai suspaudė.

- Jau buvai netekus, ir išgyvenai.

- Zayn tu mano gyvenimas. Nori tu to ar ne, ir be tavęs neišgyvensiu nė sekundės.

- Uhh... tiesiog prižadėk, kad gelbėsi save, ne mane, ne kitus, o save.

- Pažadu. - ji pasilenkė ir pabučiavo mane į skruostą.