Kelias, vedantis į nežinomybę

13

Linetė tikėjosi, kad Kirikas išgirdęs jos žodžius labai nustebs, bet viskas buvo kitaip. Tamsiaplaukis nei trupučio nenustebo. Stebint jį merginai susidarė toks įspūdis, kad prieš ateidamas į jos namus Kirikas nujautė, kad šį sykį ji neatsisakys ir nesipriešins savo likimui.

- Tikiuosi, vėliau neimsi gailėtis savo sprendimo,- tai pasakęs vaikinas išėjo iš kambario ir patraukė link lauko durų.

Demsė, netarusi nei žodžio nusekė jam įkandin.

Netrukus juodu atsidūrė lauke.

Kadangi mergina ir vaikinas neišvydo antrojo motociklo, pamanė, kad Siuzana ir Džanas nutarė judviejų nelaukti.

Kol Linetė buvo susitelkusi į kitą tikslą, visiškai negalvojo apie jos laukiančią kelionę, bet vėliau, kai paaiškėjo, kad saldžioji porelė pasišalino, jos bailią it kiškio širdelę sukaustė baimė. Ūmai Linetė ėmė gailėtis, kad sutiko važiuoti motociklu.

- Aš...- mergina iš visų jėgų stengėsi sugalvoti, kokią nors įtikinamą priežastį, kuri padėtų įsisukti nuo akistatos su ugnimi spjaudančiu žvėrimi. Bet kad ir kaip stengėsi jai visiškai nesisekė. Galvoje neužgimė jokia išganinga mintis, o paikas noras įrodyti, kad ji nėra bailė, neleido prisipažinti tiesos.

- Nebijok, jis tau neįkas,- tarė Kirikas pamatęs, kokiomis didelėmis ir bailiomis akimis Linetė žvelgė į jo transporto priemonę.

Nors Kiriko pasakyti žodžiai buvo banalūs ir daugybę kartų girdėti, bet mergina tik dabar, jog nereikia juos suprasti pažodžiui. Tai tik paprasčiausi žodžiai, kuriuos ištaria žmogus, norintis kitą nuraminti.

"Kadangi nesugalvojau, kaip įtikinamai pameluoti, teks atiduoti viską į likimo rankas ir stoti į akistatą su baime." - su lig ta mintimi demsė nusprendė pasiduoti ir priimti jai mestą gyvenimo iššūkį.

Iš pat pradžių merginai nebuvo taip baisu, bet vėliau, kai ji pamatė, kad Kirikui užkūrus transporto priemonės variklį, pasirodė liepsnos, viskas pasikeitė. Ūmai Linetei ėmė atrodyti, kad ji tuoj nualps. Nors ir pajuto, kaip staiga ėmė svaigti galva, bet nebuvo nusiteikusi pasiduoti. Ji kovojo su savo nematoma prieše, kol ši nusilpo ir pasislėpė, kad galėtų išsilaižyti žaizdas ir vėl iš naujo smogti. Kol vėl baimė neaptemdė proto ir nepavertė jos verge, mergina nutarė pradėti tesėti ankščiau duotą pažadą.

Atsisėdus ant motociklo, užsidėjus ant galvos šalmą ir per liemenį apkabinus vaikiną, Linetė pajuto, kaip jos baimė dingo, o vietoj jos širdį užplūdo keistas jausmas, verčiantis širdį plakti stipriau, o skruostus išmušti raudoniui.

"Kaip keistai jaučiuosi." - mąstė mergina jiems lekiant tamsiomis gatvėmis. "Esu patyrusi per savo gyvenimą daugybę skirtingų jausmų, bet šis, kurį jaučiu būdama šalia Kiriko... Aš jo neatpažįstu. Tas jausmas naujas, todėl nežinau, kokią įtaką man padarys. Galbūt dėl jo tapsiu blogesnė ir vieną dieną pažvelgusi į veidrodį išsigąsiu savo atvaizdo. O gal viskas bus priešingai ir ta emocija man padės atsikratyti tamsos. Jei pasiseks, tai tapsiu pirmąją demse istorijoje, kuri sugebėjo tapti angele."

Vien ta mintis, kad tokia nusidėjėle kaip ji gali tapti tyra ir dangiška būtybe prajuokino Linetę. Trumpa sekundės dalelytę ji pamiršo, kad buvo ne viena ir pasidavė ūmai širdį užplūdusiems jausmams, o vėliau susigėdo. Linetė pamanė, kad juodaplaukis palaikė ją visiška kvaile, kuriai užtenka tik parodyti pirštą, kad ši imtų kvatotis iki ašarų.

Tačiau kitaip nei mergina tikėjosi, išgirdęs jos juoką Kirikas nusišypsojo.

Toliau jiedu važiavo keliais ir takeliais tylėdami. Nors tyla Linetei dažniausiai asocijavosi su nejaukumu, bet šį sykį ji buvo jauki.

Mergina ir vaikinas vienas su kitu dalijosi didžiuliame triukšme atrasta tyla iki tos akimirkos, kol jiedu prasilenkė su tamsiai mėlyno automobilio vairuotoju, kuris atsidaręs langus klausėsi "Juodos orchidėjos." Tada ūmai viskas pasikeitė, nes dar visai neseniai buvusi baimės įkaitė nusprendė pasielgti neįprastai. Ji pirmą kartą gyvenime jausdama, kaip į veidą pūtė stiprus vėjas ėmė dainuoti dainą, kurią dievino būdama gyva jos mama.

Bet kuris kitas vairuotojas būtų sudrausminęs keleivę, tačiau Kirikas užuot pasielgęs kaip paprastas žmogus, leido Linetei toliau garsiai dainuoti. Ir tai vaikinui visiškai netrukdė vairuoti, nes klausa ir reakcija jis galėjo lygiuotis su vampyrais.

Kai Linetė pabaigė dainuoti dainą apie liūdnai pasibaigusią meilės istoriją, Kirikas pajuto kaip jo širdyje užgimė stiprus troškimas. Apakintas noro bent kartą pabučiuoti savo bendrakeleivę, vaikinas tyčia sustabdė motociklą šalikelėje.

"Kodėl mes sustojome?"- troško paklausti Linetė.

- Tavo balsas mane užkerėjo,- tai išgirdusi mergina nusijuokė. - Kas čia tokio juokingo?

- Na, tiesiog... - ūmai demsė sutriko ir nežinojo kaip išreikšti žodžiais tai, ką troško pasakyti. - Mane prajuokino tai, kad trokšdamas sužavėti tau patinkančią merginą ėmei mėgdžioti tuos muilo operų veikėjus,- vos tai ištarusi Linetė pajuto, kad netyčia leptelėjo tai, ko nederėjo.

"Oi, regis pakliuvau į bėdą." - pamanė Linetė. "Kaip dabar išsisukti nuo lemiamos akistatos su Kiriku?"