Kelias, vedantis į nežinomybę

17

Linetei ir Kirikui persikėlus portalu, prieš akis atsivėrė dar niekuomet jiems nematytos šventyklos vaizdas. Statinys bent iš išorės priminė olą. Vieninteliai dalykai ją išskiriančiai iš kitų buvo dydis ir kolonos. Keturi panašūs į senovės graikų suprojektuotus kūrinius lyg nebylūs sargybiniai saugojo platų įėjimą į šventyklą.

Žiūrėdama į dramblio kaulo atspalvio statinio vidų mergina pajuto, kaip staiga jos kraujas užvirė vien pagalvojus apie tai, kad kol klaidžiojo be jokio orientyro svetimoje ir visiškai nesvetingoje planetoje Dantė O' Nilas saugiai pasislėpęs viską stebėjo. Ji troško atkeršyti už visas kančias, patirtą siaubą ir netgi už Azūrės mirtį tam siaubingam monstrui. Bet nespėjo įgyvendinti savo užmačių, nes netrukus atsivėrė kitas violetine šviesa švytintis portalas. Netrukus apgaubti jo magiško ir akinančio žėrėjimo pasirodė Siuzana ir Džanas.

Pamačius draugus Linetė ir Kirikas vienu metu pajuto šūsnį skirtingų emocijų. Jie vienu metu jautėsi kalti, jog užuot kiekvieną minutę paskyrę draugų paieškoms bandė tiesiog išlikti gyvais, tai pat džiaugėsi išvydę bičiulius gyvus ir sveikus bei stebėjosi tuo, kad net ir dabar matėsi, jog šie tapo daug artimesni nei ankščiau. Tarp šių jausmų buvo įsipynę ir kitokių ne tokių stiprių. Pavyzdžiui tokių, kurie vertė abejoti to, ką matė arba troško priversti patikėti, jog tai tik dar vieni spąstai. Su tokias jausmais Linetė ir Kirikas stengėsi kovoti, nes nenorėjo, kad šie suklaidintų protą ar užtemdytų protą.

Pasiklydę klaidžiose jausmų labirintuose mergina ir vaikinas stebėjo draugus, nuo kurių dingimo ir prasidėjo visą pavojinga kelionė. Jie nei truputėlio nepriminė tų dviejų paauglių bandančių pasidalinti sunkią netekties naštą. Dabar Siuzana ir Džanas priminė pavargusius nuo sunkumų žmones trokštančius tik pagaliau sugrįžti namo ir palikti skaudžią praeitį užnugaryje, kad galėtų pradėti naują gyvenimą.

Linetė net neabejojo, kad bičiuliai žvelgdami į ją su Kiriku regėjo visiškai tą patį.

- Linete!- staiga sušuko Siuzana.

Pabudusi iš sąstingio Linetė pribėgo prie draugės ir nespėjus šiai sureaguoti ją apkabino.

- Džiaugiuosi, kad tu ir Džanas esate gyvi,- ištarė ji pajutusi, kaip jos ledo atspalvio akis sudrėkino ašaros.

- O aš džiūgauju ne tik dėl to, kad po daugybės išbandymų tu ir Kirikas pagaliau esate su mumis,- tai ištarusi Siuzana atsakė į draugės apkabinimą tuo pačiu.

Nors dabar buvo ne vieta ir laikas atsipalaiduoti ir pamiršti apie artėjančią grėsmę, bet Linetė vis tiek nutarė numalšinti širdį ūmai užplūdusį smalsumą.

- Kas dar tau suteikė džiaugsmo?- pasiteiravo sidabraplaukė.

- Na iš tiesų priežasčių jaustis laimingai yra daugiau nei viena, bet kad jas visas išvardyčiau reikėtų daugybės laiko, todėl pasakysiu svarbiausią,- staiga žaliaakė prikišo lūpas draugei prie ausies. Mergina pasielgė taip, nes nenorėjo, kad santūriau už jas pasidžiaugę netikėtu susitikimu ir pradėję aptarinėti per kelionę patirtus nuotykius vaikinai išgirstų jos žodžius. - Nuo pat pirmos akimirkos įtariau, kad tu ir Kirikas ne tik susibičiuliausite, bet įsimylėsite vienas kitą.

Kai jos atšlijo viena nuo kitos, Linetė pasijuto nejaukiai. Šis jausmas merginą užplūdo tik todėl, kad ji nebuvo pratusi su kuo nors aptarinėti savo ar kitų meilės reikalus. Linetė troško kuo greičiau atsikratyti nemalonios emocijos ir su bičiule pradėti kalbėtis apie kitus dalykus.

- Iš kur tu sužinojai, kad mes...- mėlynojo elemento valdytoja net pati nustebo, kad pradėjo kalbėti apie tai, ką net neketino užsiminti. - Tapome artimesni.

Staiga Linetė pajuto, kaip jos skruostai paraudo.

- Tiesiog aš pastebėjau, kad judu vienas į kitą žvelgėte kitaip nei žmonės neapkenčiantys vienas kito,- nors Siuzana ir stengėsi, bet matė, jog draugė ne itin suprato, ką ši bandė pasakyti. - Nors nuo pat pirmos akimirkos pajutote trauką, bet iš visų jėgų stengėtės ją užgniaužti, o tai ne retai baigiasi pykčio ir aistros protrūkiais.