Kelias, vedantis į nežinomybę

12

Kai nustojo lyti ir Earte išaušo naujas rytas, Siuzana per miegus pajuto, kaip vienas saulės zuikutis palietė skruostą. Pajautusi jo šiltą prisilietimą, mergina apsivertė ant kito šono ir kaire ranka apglėbė šalia savęs gulėjusį vaikiną. Žemės valdytojai nespėjus nugrimzti atgal į sapnų karalystę, iš kurios ne savo noru buvo išplėšta, keli balti spinduliai nusileido iš dangaus nusileido iš dangaus ir jai ant veido ėmė šokti keistą ritualinį šokį. Tie gracingi judesiai, kurie erzino užmerktus vokus, Siuzana privertė atsižadėti sumanymo numigti dar valandėlę ir atmerkti akis. Iš pradžių ryški šviesa ją apakino, bet po kelių akimirkų merginos sielos veidrodis apsiprato su pokyčiais ir pasaulis nebeatrodė toks akinantis.

- Nekenčiu įsimylėjėlių,- ūmai gulinčios ant žemės merginos ausis pasiekė šie žodžiai. Nors žemės valdytoja nematė moters, kuri juos ištarė, bet suprato, kad ši buvo pikta. Tačiau, kodėl ji buvo supykusi, Siuzana nežinojo ir tas nežinojimas pažadino smalsumą.

Kurį laiką žaliaakė bandė save įtikinti, kad neturėtų kištis ne į savo reikalus, bet galiausiai ji pasidavė, nes jėga užvaldžiusi širdį buvo stipresnė. Niršdama ant savęs, kad negalėjo susivaldyti, ji atsargiai patraukė nuo Džano ranką ir kuo įmanoma tyliau atsisėdo ant žolės. Tada pažvelgė priešais save ir išvydo prie ežero, kuris buvo visai šalia kalvos, tris žaliaplaukes būtybes.

Visos nepažįstamosios, susipynusios savo vienspalvius plaukus tuziną plonų kasyčių žvelgė į du mirtinguosius.

Tarp dviejų gorgonių, kurios kitaip nei trečioji, žemo balso savininkė nebaltakiavo į elementų valdytojus akimis, buvo padėtas iš vytelių supintas didelis krepšys.

- Nurimk sesute,- paprašė arčiausiai pikčiurnos sėdėjusi žaliaplaukė. Jai nepatiko, kad sesers plaukai atmerkė savo gyvatiškas akis, iškišo savo rausvus, dvišakius liežuvėlius ir pradėjo juos krutinti.

- Medūza, mano skulptūrų kolekcijoje atsiras vietos dar dviem eksponatams,- tarė antgamtinė būtybė, kai jos keistoji šukuosena pradėjo skleisti garsus panašius į gyvatės šnypštimą.

Per artimiausias penkiolika minučių išgirdau daugybę Medūzos ir susiraukėlės Steno argumentų. Kadangi judviejų interesai nesutapo, seserys netrukus ėmė pjautis lyg šuo su kate.

Po kurio laiko kiek apsiraminusios Medūza ir Steno pažvelgė maldaujančiais žvilgsniais į seserį. Jos abi tikėjosi, kad išmintingoji Eurialė ras būdą kaip išspręsti konfliktą.

Kol ši ranka glostė ramius savo plaukus ir svarstė, ką pasakyti dviem peštukėms, Siuzana susirinko išmėtytus drabužius. Nors jie atrodė ne ką geriau nei po atsidūrimo orkų vado troškinyje, bet juos apsirengusi mergina pasijautė ne tokia pažeidžiama kaip ankščiau.

Jei gorgonės būtų tik paprastos moterys susipešusios dėl maisto, Siuzana būtų visiškai nekreipusi į jas dėmesio ir sugrįžusi į savo guolį, bet viskas buvo kitaip. Žaliaplaukės bandė nuspręsti, ne kuriai iš jų atiteks paskutinis kąsnis, o ar verta žudyti du žmones. Būtent dėl šios priežasties Siuzana ir pažadino Džaną.

- Kas nutiko?- paklausė lėtai atsimerkęs ir atsisėdęs ant žolės vaikinas.

- Ššš...- Sju prie lūpų prikišo pirštą ir vien akimis parodė į tris laibas lyg smilgas gorgones.

Vos Džanui išvydus tris nepažįstamąsias, jo skruostai paraudo. Vien mintis, kad jį slapta galbūt nužiūrinėjo gorgonių trio vaikiną vertė jaustis nesmagiai. Trokšdamas, kad šis jausmas kuo greičiau išsklaidytų Džanas kuo skubiau apsirengė.

Stebėdama oro valdytoją besistengiantį paslėpti kuo daugiau odos nuo moterų, Siuzana juokėsi iš situacijos absurdiškumo. Merginai atrodė juokinga, kad užuot sukęs galvą kaip išnešti sveiką kailį, vaikinas drovėjosi savo nuogumo.