Kelias, vedantis į nežinomybę

23

Sparčiai eidamas tuščia, tylia gatve Nefretas bandė suprasti, kodėl Koletai galėjo parūpti knyga, apie kurios egzistavimą net nebuvo oficialiai pranešta antgamtinių padarų pasauliui. Nors ir labai stengėsi perprasti meilės demonės kėslus, bet vaikino smegenyse neužgimė jokių išganingų minčių. Galiausiai supratęs, kad tik veltui gaišta laiką, jis sustojo. Kelias akimirkas ištempęs ausis pasiklausė. Išgirdęs tylius jį sekančios merginos žingsnius, atsigręžė į Koletą. Nors ji neatrodė kaip baidyklė, bet vis tiek mėlynakis pajuto širdį perveriančią pasišlykštėjimo bangą.

"Velnias."- mintyse nusikeikė Nefretas. "Jei taip siaubingai jaučiuosi dabar, tai, kas bus tuomet, jei pabandysiu užmegzti ryšį su speidės širdyje tūnančiu blogiu."

- Knygyne nebuvo progos pasakyti, tai tuomet pasakysiu dabar,- prabilo Koleta priėjusi prie Nefreto. - Nuo pat pirmos akimirkos, kai buvau iššaukta ir pamačiau tavo nuotrauką pajutau keistą jausmą...

"Kokias nesąmones ji čia kalba."- pagalvojo tamsiaplaukis. "Ar ši šlykšti speidė bando prisipažinti, kad mane įsimylėjo? Negi ji tokia kvaila ir nežino, kad kiekviena meilės demonė ir turi jausti trauką tam, kurio širdį turi padėti užkariauti kvietėjai?"

- Ar mano žodžiai nei trupučio nesuvirpino tavo širdies, Nefretai?- staiga būtybei pajutus liūdesį, jos akys vėl tapo žmogiškomis ir įgavo įprastą savo spalvą. - Nejau nejauti man to paties?

Trūko visai nedaug, kad Koleta graudžiai pravirktų.

"Galėčiau jos čia ir dabar atsikratyti."- vien apie tai pagalvojus širdyje kažkas malonaus suvirpėjo. "Bet tuomet niekuomet nesužinosiu, kas iškvietė tą bjaurybę ir atėmė iš manęs gyvenimo meilę."

- Pamilau tave vos išvydęs,- tamsiaplaukis iš visų jėgų stengėsi, kad jo balsas skambėtų švelniai ir priverstų Koletą patikėti, jog ši laimėjo žaidimą.

"Tikiuosi ta kvaiša patikės mano žodžiais."

- Tuomet kodėl užuot prisipažinęs jausmus kvietei šešėlius ir įsakei mane pulti?- mergina pajuto kaip akys sudrėko.

- Norėjau įsitikinti esi pasiryžusi dėl manęs gyvybę paaukoti.

Koletai nespėjus suvokti tikrosios žodžių prasmės ir suvokti, ką Nefretas ketino daryti, jis apkabino ją. Išgirdęs, kaip šios širdis ėmė plakti greičiau, pažvelgė demonei į veidą. Stebėdamas žaliaakę, vaikinas pajuto kaip pasišlykštėjimas šia atgrasia būtybe sustiprėjo.

"Įsivaizduok, kad čia stovi ne veidmainė, o tikroji Koleta, kuriai šis kūnas priklausė ankščiau. Patikėk, kad priešais tave eilinė mirtingoji, o ne viena iš Sirijaus išperų."- buvo lengva pasakyti, bet sunku padaryti tai ypač žinant, jog priešais jį stovėjo dviejų žmonių žudikė. "O jei pabandyčiau save apgauti ir vietoj tos nepažįstamosios įsivaizduoti Chuljetą? Gal tuomet man pavyktų padaryti tai, ką privalau?"

Nefretui nepatiko mintis priversti patikėti save melu, bet kitos išeities nebuvo, todėl jis galiausiai ryžosi beprotybei. Iš pradžių jam nesisekė susikaupti, nes Koletos artumas blaškė dėmesį, bet kiek vėliau vis tik pavyko apgauti protą ir vėl išvysti tą mielą šviesiaplaukę, pavergusią jo tamsią širdį. Regėdamas priešais save tą, kurią vos prieš kelis mėnesius prarado, vėl pajuto, kaip kraujas užvirė venose, o širdis ėmė plakti smarkiau. Tuomet apakintas stiprių jausmų jis pabučiavo Koletą. Iš pradžių vaikinas nesuprato, kad priešais ji stovėjo pabaisa, bet vėliau, kai pajuto jos tamsiausias mintis vėl apėmė šleikštulys. Nors ir troško kuo skubiau atsiplėšti nuo atgrasios būtybės, bet tamsos valdytojas prisivertė nepaleisti šios iš glėbio naiviai tikėdamasis, kad pavyks sužinoti jos iššaukėjos vardą. Deja, bet bučinio metu tamsiaplaukiui pavyko sužinoti, kad kūnas, iš kurio demonė išvarė tikrosios jo savininkės sielą, po truputį merdėjo ir netrukus mirs. Taip nutikus ši būtybė žmonių legendose vadinama *Afrodite, **sukube, ***geiša ir dar šimtais kitų vyrų viliotojų vardų turės grįžti į Sirijų. Ši mintis jai nei truputėlio nepatiko, nes dar nepavyko iki galo pavergti savo naujosios aukos širdies ir sielos. Tik tuomet, kai šis tamsiaplaukis virs visišku meilės ir aistros apakintu idiotu jį lyg žaislą perduos jo troškusiai moteriai ir privers patikėti, kad tai su ja leido visą laiką.