"They Didn't Expect To Fall In Love" (L.P.+L.T./H.S.) LTU BAIGTA

'83'

Alice pov.

- Kaip tu? – paklausė Harry, tad pasukau galvą į tą pusę, kurioje sėdėjo vaikinas.

- Nežinau... – atsidusau, atsakydama į klausimą.

- Pripažinsiu, atrodai prastai.

- Tu nematei Daria'os. Va, ji tikrai taip atrodo. – sumurmėjau ir užmerkiau akis. - Viskas man bus gerai.

- Kur Louis?

- Paskambink ir paklausk pats jo. – subambėjau, nes apie jį šiuo metu mažiausiai norėjau kalbėti.

- Kokie mes pikti... – suprunkštė Harry.

- Sor, be nuotaikos aš šiandien. – numykiau.

Ir nuo kada aš atsiprašinėju savo priešo numeris 2?

– Per daug visko įvyko per tiek mažai laiko. – pakėliau sunkią galvą nuo savo rankų, o kojas nuleidau ant žemės.

- Matos. – pasakė Styles ir iš kažkokio kambariuko išlindo Liam.

- Ką sakė? – paklausiau ir pažvelgiau į Payne.

- Kadangi jau vėlu... – nutęsė atsidusdamas. – Ryt sakė apie tai aptarsim ir darys vėl tyrimus. – atsisėdo vaikinas šalia Harry.

- Liam, tau reikia poilsio. – pasakiau.

- Alice, nenusišnekėk. – papurtė galvą jis.

- Tu man vakar sakei, kad reikia pailsėt, aš tau sakau šiandien. Tu jau daugiau nei 1,5 paros be miego. – paaiškinau.

- Koks skirtumas. Man rūpi tik Daria. – subambėjo.

- Jei ką, iškart skambinu gi. – šyptelėjau. – Mums dviejų ligonių nereikia. – tariau vakarykštę vaikino frazę. – Be to tau reik pasikraut telefoną...

- Gerai. – atsiduso. – Važiuoju iki namų, bet ryt ryte atvažiuosiu, o jei ką skambini. – liepiamai pažiūrėjo į mane atsistodamas, o aš palinkčiojau. – Nepražūk. – tarė Liam, o aš atsistojau ir apsikabinau jį atsisveikindama.

Vaikinai sukirto rankomis ir likau tik su Harry. Garsiai atsidusau ir atrėmiau galvą į šaltą ir kietą sieną.

- Tu su manim ir sėdėsi? – paklausiau garbaniaus.

- O nori? – pošlai pažiūrėjo į mane. Ne nu, jis kitaip negali, turbūt... 

- Oj, ne. Nors gal..? Liūdna vienai bus. – svarsčiau. – Bet su aukle sėdėt nenoriu. – papurčiau galvą ir išsitraukiau savo telefoną.

Vis dar nuo Tomlinson nieko. Tylu, ramu. "OK".

- Gi aš nekontroliuoju tavęs. – subambėjo.

- Bet lendi ir nervini. – pažvelgiau į vaikiną.

- Aš galiu išeit ir galėsi sėdėt čia viena visą naktį. – jau vaikinas norėjo stotis, bet aš jį sustabdžiau, paimdama jo ranką ir neleisdama jam niekur eiti.

- Pasilik. – sušnabždėjau tyliai.

~ ~ ~ Harry pov. ~ ~ ~

Jau norėjau atsistot ir išeit, tačiau mane sulaikė mano rankos paėmimas ir jos laikymas.

- Pasilik. – tyliai ištarė mergina, pažiūrėdama į mane, tad paklusau jai ir atsisėdau atgal ant kėdės.

Mergina vis dar laikė mano ranką, tai buvo keista, bet ir gera tuo pat metu.

- Tu ką nors valgei šiandien? – paklausiau merginos.

Nuo kada aš ja rūpinuosi? Ar čia skaitosi, kaip rūpinimasis, jei paklausiau, ar ji valgė?