'192'

703 72 28
                                    

Alice pov.

- Tai būsi gyva ir net labai. – ir vėl ta šelmiška šypsenėlė, kuri nieko gero nežada.

Styles ranka kažkaip netikėtai atsirado ant mano kojos.

- Jetau, jaučiu mirsiu. – suverkšlenau, o jo ranka kilo aukštyn mano šlaunimi. Okey...

- Nebent iš malonumo. – pasakė vairuodamas, bet rankos nepatraukė, o dar ir pasiekė tą vietą. I'm out.

- Nepaeisiu, o man ryt univerą. – subambėjau, pasakiusi žodį 'univerą'.

- Panešiu, bet vis tiek išdulkinsiu. – kreiva šypsenėlė jo veide išdavė, ką jis nori padaryt su manim.

Vien dirty. Jo ranka jau norėjo palyst po mano džinsais, bet..

- Harryyy! Baikk! – suspigau ir patraukiau jo ranką nuo savo kojos, nespėjus jam daugiau nieko padaryt. Užtenka, kol kas.

~ ~ ~ Rytas ~ ~ ~

- Labas rytas. – tingiai sumurmėjau ir pabučiavau jo lūpas, šiek tiek pasirąžiusi.

- Rytas. – ištarė Harry labai jau tingiai, bet į bučinį atsakė.

Nium, dabar 7AM ir mano žadintuvas pasidarbavo mus pakeldamas. Šiandien pirmadienis ir man vėl į tą durnyną reik, nors geriau pasilikčiau čia su šiuo vaikinu lovoj.

- Viskas gerai? – paklausė vaikinas ir jo pirštai lakstė mano nuoga nugara, siųsdami milijardus jausmų ir šiurpuliukų po visą mano kūną. Tai taip gera...

- Puikiai. – šyptelėjau ir toliau gulėjau ant jo bei labiau užtempiau antklodę ant mūsų.

- Neatsimenu, kada paskutinį kartą taip gerai mylėjausi. – prasitarė ir jo skruostai nuraudo.

Harry gėdijasi?! Dar taip gali būt?! Kai geras! Neužsipuoliau jo ir jam nieko nesakiau, o tik pabučiavau jo lūpas.

Išties ši naktis buvo savotiškai įdomi. Jis buvo toks švelniai grubus. Kas mane varė iš proto ir buvo žiauriai gera.

- Tikrai? – paklausiau ir pradėjau bučiuot jo krūtinę.

Žinau, kad jam tai patinka.

- Patikėk. – patikino mane, o jo rankos jau bėgiojo mano liemeniu.

- Žinau, kad moku daryt stebuklus. – sukikenau nusivaipydama ir padėjau vėl galvą ant jo krūtinės, o mūsų kojos buvo supainiotos.

- Tau tikrai viskas gerai? – paklausė darkart.

- Taip. – patikinau. – Gi ne pirmąkart gyvenime tai dariau. O kodėl taip nerimauji, kad man kažkas turėtų būt blogai?

- Gal todėl, kad tu per greitai pradėjai gyvent su manim ir man atsidavei? Tiesiog viskas greitai vyksta tarp mūsų ir šie santykiai...

- Manau, viskas gerai. – šyptelėjau. – Mums gera kartu, tad nėra ko nerimaut.

- Myli mane? – paklausė netikėtai ir stebėjo mano akis, tad aš stebėjo jį.

- Harry, aš mylėsiu tave tokį, koks tu esi... – sušnabždėjau ir vėl pabučiavau jo lūpas.

Vaikinas atsakė į bučinį ir apvertė mus, tad mano rankos iškart atsirado jo švelniuose, ruduose plaukuose. Jo rankos jau bėgiojo mano kūnu.

Viena frazė, kad myliu jį ir mes jau aistros apsuptyje ir mintimis garantuotai norim vienas kito. Mūsų kūnai tai išduoda, kuo puikiausiai.

- Mano. – pasakė ir pradėjo bučiuoti mano kaklą, tad iš mano lūpų pabėgo dejonė.

"They Didn't Expect To Fall In Love" (L.P.+L.T./H.S.) LTU BAIGTAOnde histórias criam vida. Descubra agora