"They Didn't Expect To Fall In Love" (L.P.+L.T./H.S.) LTU BAIGTA

'4'

Daria pov.

- Nu? Ką pasiūlė? – atsirėmė į durų staktą ji.

- Siūlė kraustytis pas jį. – nutipenau į kambarį, o ji iš paskos.

- Aš visom 4 už. - pakėlė rankas viršun.

- Tu jo net nepažįsti. – sumurmėjau.

- Bet tu pažįsti. – šovė ji. - Jau net gyvent siūlo kartu. – pakilnojo antakius ji.

- Šiaip mums abiem siūlė. – pavarčiau akis.

- Ane..?

- Jo... Bet aš pas jį nesikraustysiu. – purčiau galvą.

- Nu, ką ne?

- Nenoriu pas jį.

- Ten gyvenimas nieko nekainuotų. – derėjosi.

- Vat todėl ir nenoriu. Garantuoju, jis ko nors mainais norės. – nuėjau prie spintos.

- O gal nenorės, nes jis geras žmogus. – leptelėjo Alice ir atsisėdo ant lovos.

- Man atrodo jis mainais kažko dirty norės.... – iš spintos išsitraukiau drabužius.

- Nenorės. – tarė ji.

- Gali mane nudėt, bet pas jį aš nesikraustysiu. Nepriversi.

- Okey... Tada tupim čia ir būnam kontroliuojamos pilnametės. – išsidrėbė ant lovos ji ir naršė telą.

- Nu, nepyk, Alice. – prisėdau ant jos lovos.

- Aš ir nepykstu. – patrūkčiojo pečiais ji ir su kažkuo rašinėjos.

- Jau su kuo rašinėjies? – paklausiau.

- Su draugais. – į mane nepažvelgusi, tarė ji.

- Galvojau su vaikinuku kokiu.

- Mano širdies joks lopeta negaus. – toliau naršė po telą ji, o aš nuėjau į vonią.

~ ~ ~ Po 4 dienų ~ ~ ~

Aš su Alice bendrauju mažiau, nes ji susirado draugų. Manau, ji vis dar pyksta, kad aš nenoriu kraustytis gyvent pas Liam.

Pas tetą namie būna chaosas, lengvai tariant. Teta grįžus mus labai kontroliuoja, o kai buvo jos gimtadienis...

Clara'os namie nebūna tik savaitgaliais. Aš siūliau Alice'i vienai kraustytis gyvent pas Liam, bet tas mūsų pokalbis pasibaigė „labai gražiai".

Dabar guliu lovoj ir naršau po laptop'ą, nes dabar beveik 10PM. Tada išgirdau, kad grįžo Alice. Ji įėjo į kambarį ir iškart nutipeno iki savo lovos.

- Alice? – uždariau laptop'ą.

- What? – persirengė į miegojimo drabužius mergina.

- Tau viskas gerai? – atsargiai paklausiau.

- Jo... O kas? – atsigulė į lovą Alice ir apsivertė nugara į mane.

- Po velnių, aš rašiau Liam ir paklausiau ar dar galioja tas pasiūlymas.

- Tęsk. – atsisuko į mane lovoj ji.

- Jis atrašė, kad galioja. Ir po galais, kaip aš to nenoriu! Bet mes ryt galim važiuot pas jį ir laikinai pagyvent.

- O va čia, tai naujiena! – pašoko lovoj ji laiminga.

- Bet su viena sąlyga. Gerai?

- Kokia? – atitipeno iki mano lovos ji ir atsisėdo ant krašto.